Šiuolaikinės demokratinės valstybės socialinė paskirtis ir funkcijos : disertacija
LTDisertacijoje „Šiuolaikinės demokratinės valstybės socialinė paskirtis ir funkcijos“ daromos išvados, kad šiuolaikinės demokratinės valstybės socialinė paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves yra įgyvendinama per visuomenės subjektų interesų derinimą, o taip pat visuomeninės darnos palaikymą (t. y. bendrąją valstybės funkciją), kad šios valstybės veikla, paskirtis ir funkcijos yra nustatytos ir ribojamos teisės, kuri nėra ir negali būti visiškai neutrali vertybiniu požiūriu, nuostatų. Teigiama, jog teisės, kaip sudėtingo visuomeninio reiškinio, vertybinį pobūdį ypač parodo teisės principai, implikuojantys bei „talpinantys“ savyje tam tikras vertybes, iš kurių reikšmingiausia – žmogaus teisės ir laisvės, jų realus įgyvendinimas. Konstatuojama, kad žmogaus fundamentaliąsias juridines teises sudaro ne tik negatyvios (pilietinės bei politinės) teisės, bet ir pozityvios arba socioekonominės (ekonominės ir socialinės) teisės, t. y. jų visų koegzistuojanti sistema. Kartu daroma išvada, kad analizuojant socioekonomines teises ir pripažįstant jas juridinėmis, t. y. esančias viename lygmenyje su asmeninėmis ir politinėmis teisėmis bei laisvėmis, yra susiduriama su problemomis, susijusiomis su šiomis teisėmis. Tai socioekonominės teisės užkrauna pareigas valstybei ir visuomenei, tačiau jos visiškai nesukuria jokių pareigų patiems asmenims; jos yra skirtos tik dabar gyvenančiai kartai; jų dėka asmuo tampa pasyvus politiniuose santykiuose; socioekonominės teisės ardo asmeninių ir politinių teisių bei laisvių paskirtį užtikrinti nepriklausomą, autonomišką individo būtį. [Iš leidinio]
ENThe dissertation “Social purpose and function of contemporary democratic state“ draws conclusion that social purpose of contemporary democratic state – to uphold human rights and freedoms – is implemented through reconciliation of interests of society’s subjects, also, by guarding social harmony (that is general function of the state); activities, purpose, and functions of such state are set and limited by legal provisions, which are not and could not be entirely neutral from the moral perspective. The author claims that moral nature of law, as a complex social phenomenon, is especially well revealed in legal principles, which implicate and “contain” within themselves certain values, the most important among which are human rights and freedoms, their practical implementation. The study observes that fundamental legal rights of a person consist not only of negative (civil and political) rights, but also of positive or socio-economic (economic and social) rights. Simultaneously, conclusion is drawn that in analyzing socio-economic rights and in recognizing them to be legal, that is existing on the same level with personal and political rights and freedoms, one encounters problems related to these rights. Socio-economic rights create obligations for a state and society, but they do not create obligations for individuals themselves; they are aimed only at presently living generation; they make a person passive in political relations; socio-economic rights erode the purpose of personal and political rights and freedoms to ensure independent, autonomous existence of individual.
- Concept of the right to health care / Paulius Čelkis, Eglė Venckienė. Jurisprudencija. 2011, Nr. 18 (1), p. 269-286.
- Europos Sąjungos ekonominė konstitucija kaip papildoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos dimensija: tyrimų kontūrai / Irmantas Jarukaitis. Teisės problemos. 2014, Nr. 2 (84) p. 26-99.
- Mokesčiai demokratinėje valstybėje / Gediminas Užubalis. Teisė. 2011, t. 81, p. 170-185.
- Orumo kategorija bausmės koncepcijoje / Brigita Kairienė. Logos (Vilnius). 2010, 65, p. 144-153.
- Socialinės tvarkos raidos globalizacijos salygomis problemos / Vytautas Šlapkauskas. Jurisprudencija. 2005, Nr. 70 (62), p. 5-15.
- Teisės aiškinimo probleminiai aspektai / Ernestas Spruogis. Jurisprudencija. 2006, Nr. 8 (86), p. 56-62.
- Teisės ir politikos santykio jurisprudenciniai modeliai ir jų taikymo galimybės / Ramunė Miežanskienė, Vytautas Šlapkauskas. Jurisprudencija. 2013, Nr. 20 (2), p. 429-450.
- Teisinės sistemos disfunkcija - silpnos socialinės politikos požymis.. Socialinis darbas. 2006, t. 5, Nr. 1, p. 21-29.
- Žmogaus orumas - vertybinis žmogaus teisių pagrindas / Eglė Venckienė. Konstitucionalizmas ir teisės politika Europos Sąjungoje / atsakingasis redaktorius: Vytautas Šlapkauskas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013. P. 154-191, 778.
