LTNors išsivysčiusiose visuomenėse vaikų gimimas vis labiau sietinas su kompromisais siekiant profesinės karjeros, išsilavinimo ar kitų svarbių tikslų, tėvystė tebėra reikšmingas gyvenimo etapas šeimos kūrimo procese. Besikeičiančios struktūrinės, kontekstinės aplinkybės koreguoja ir individų motyvaciją (ne)turėti vaikų ir tai vis labiau priklauso nuo siekio išpildyti asmeninius norus ar patenkinti asmeninius poreikius. Straipsnyje pasitelkiama gyvenimo eigos perspektyva ir analizuojami 1970–1984 m. kohortos reprodukciniai sprendimai. Tuo laikotarpiu gimę dažnai įvardijami kaip „natūralaus socialinio eksperimento“ karta, kuri aktyvų šeiminio gyvenimo etapą išgyveno drastiškai kintančios visuomenės sąlygomis. Interviu analizė rodo, kad šiai kohortai santuoka yra palankiausia šeimos forma, o prokreaciniams sprendimams didelę įtaką turėjo visuomenėje vyraujančios kontekstinės aplinkybės: gyvenimo eigos normatyvumo sekos išlaikymas sudarė palankias sąlygas gimusiems 1970–1984 m. Lietuvoje susilaukti vaikų, o prokreacinius lūkesčius sieti su šeiminių santykių institucionalizavimu. Pagrindiniai žodžiai: gyvenimo eiga, vaikų susilaukimas, reprodukcija, prokreaciniai sprendimai. [Iš leidinio]
ENEven though childbirth in developed societies is increasingly associated with compromises in pursuit of a professional career, education, or other important goals, parenthood has remained an important significant life stage in the process of family formation. Change of structural and contextual circumstances influences the decision of individuals on whether to have children or not, and this increasingly depends on the desire to fulfil personal wishes and satisfy personal needs. Using qualitative research, this paper analyzes the reproductive decisions of a cohort born in Lithuania during the period of 1970–1984. The research informants are often referred to as a generation of a “natural social experiment”; a generation that experienced an active stage of family life in the conditions of drastic societal change. An analysis of personal accounts displays that for this generation, marriage had been the most favourable form of family formation, and procreative decisions were greatly influenced by the prevailing contextual circumstances in society. Maintaining the sequence of normativity of the life course created favourable conditions for those born in Lithuania in 1970–1984 to have children, and procreative expectations were associated with the institutionalization of family relations. Keywords: life course, childbearing, reproduction, procreational decisions. [From the publication]