Jotvingių teritorijos ribos Lietuvoje, remiantis vandenvardžiais

LTKiekviena tauta, išgyvenusi ilgiau vienoje vietoje, svarbiausiems savo gyvenamosios aplinkos objektams suteikia vardus, kurie savo amžiumi kartų kartas praaugę. Vietovardžiuose ir žemėvardžiuose yra išlikusios labai senoviškos mūsų kalbos ypatybės, lyg suakmenėjusios, atitekusios kartų kartoms, dažnai mūsų paprastajai kalbai jau nebesuprantamos. Ilgiausiai žmonių atmintyje neužmiršti ir nepakeisti išlieka būtent vandenvardžiai. Kai kurie jų gyvuoja daugelį tūkstančių metų net tais atvejais, kai amžiams bėgant keičiasi gyventojų etninė sudėtis. Vandenvardžių tyrinėjimai gali labai iškalbingai liudyti apie vienos ar kitos tautos tolimą praeitį, net tada, kai archeologija nebyli. Užsilikę žmonių lūpose, kartais jie geriau už kitus praeities paminklus prabilsta apie tautos senovę, apie žmonių būdą, dvasią, krašto apgyvendinimą, ūkio istoriją, geografiją, geologiją, zoologiją ir daugelį kitų mokslo šakų. Nė vienas žemės vardas nėra atsiradęs taip sau atsitiktinai, nesusijęs su kuria nors tautos dvasios ir gyvenimo pasireiškimo forma. Gimdamas žemėvardis yra sumezgęs tautos dvasią su žemės prigimtimi, dėl to žemėvardžiuose yra svarbi mūsų tautos kūrybos išraiška, savo kalbine forma atspindinti įvairių įvairiausiais vardų niuansais. [Iš teksto, p. 7]

ENSince the beginning of the 19th century historians and researchers of historical geography have had to redefine what the mysterious Yotvingiai were, and where they lived. The linguists stated that the Yotvingiai were a group of white tribes, and their language was close to the Prussian language in terms of land names and personal names. The extinct Yotvingian and Prussian languages belong to the group of Western Balts. It is acknowledged that their language is related to the Eastern Baltics: hence, the Lithuanian language. The article aims at defining the boundaries of the inhabited area of Yotvingiai in the territory of present-day Lithuania, based on water names. The range of Yotvingian hydronyms can be relatively distinguished according to certain linguistic features. They are not abundant, but bring together those that make the position of linguists the most unanimous. [From the publication]