Savivaldybių viešųjų bibliotekų mokslo tiriamoji veikla 2010-2015 metais

LTTiriamoji veikla, įvairios jos formos, o ypač moksliniai tyrimai ir inovacijos – viena iš svarbių Europos Sąjungos politikos strategijų, kuriomis kiekvienoje veiklos srityje siekiama įgyti patikimus instrumentus, sudarančius galimybę veikti joje atsakingai, užtikrinti, kad novatoriškos idėjos virstų paklausiais produktais ir (ar) paslaugomis, gerinančiomis žmonių gyvenimą, padedančiomis spręsti ir skubias, ir ilgalaikes visuomenės ar konkrečios bendruomenės problemas. Savivaldybių viešųjų bibliotekų (SVB) mokslo tiriamoji veikla niekuomet nebuvo specialaus tyrimo objektas, tačiau šias bibliotekas taip pat veikia sunkiai prognozuojama vidinės ir išorinės aplinkos kaita, dažnai tvirtinama, jog jų tikslams stinga aiškumo, o veiklos rezultatai sunkiai išmatuojami. Manoma, jog šiame sektoriuje rečiau nei kitose bibliotekų sistemose tiriamos veiklos plėtros tendencijos, planai, vadybiniai sprendimai grindžiami mokslo duomenimis, menkai kontroliuojamas jų įgyvendinimas, matuojama įvairių veiksnių įtaka, vertinami pasiekti rezultatai. Mokslo tiriamosios veiklos metodais gaunama informacija nelaikoma sprendimų priėmimo ištekliumi, nėra praktinės patirties rengiant prognozes ir panaudojant tam socialinio modeliavimo metodus.Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokia yra mokslo tiriamosios veiklos būklė SVB sektoriuje, suprasti, ar ir kiek jame yra intelektinio įdirbio kuriant naujas žinias ir (ar) taikant jas praktinėje bibliotekų veikloje. Tyrimo rezultatai leidžia pastebėti, kad sektoriuje nėra patikimų susitarimų nei dėl šios veiklos terminijos, nei dėl turinio, nei dėl procedūrų. Nors sektoriaus veiklos laukas tyrinėjamas gana intensyviai, SVB indėlis į tiriamąją veiklą sektoriuje kuklus, veiklos institucionalizavimo lygis žemas. Didesnė savarankiškai atliktų tiriamojo pobūdžio darbų dalis sektoriuje nedokumentuojama, o dokumentuoti darbai retai atitinka tam keliamus reikalavimus; mokslo tiriamosios veiklos instrumentai nepanaudojami realioms bibliotekų veiklos problemoms nustatyti, parengti pasiūlymai irgi neatitinka realių bibliotekų poreikių, taigi ir vadybiniai ar technologiniai sprendimai, priimti jų pagrindu, tampa nepatikimi. Tyrimo rezultatai įtikinamai parodo, kad ir mokslinių tyrimų, ir informacinės analitinės veiklos kompetencijos sektoriuje yra nepakankamos. Struktūrinis bibliotekų kapitalas arba nevaldomas, arba tai daroma neefektyviai. Nustatyta neatitiktis tarp veiklos dokumentuose reglamentuojamų nuostatų ir realiai atliekamų darbų, smarkiai skiriasi sektoriuje rengiamų informacinių analitinių darbų (metų veiklos ataskaitų) autorių, jų vadovų ir išorės ekspertų vertinimai.Deklaruodami mokslo tiriamosios veiklos teorinę reikšmę, jos svarbą bibliotekoms ir jų įsitvirtinimui socialinėse struktūrose, dauguma SVB vadovų ir SVB darbuotojų nemato sektoriaus bibliotekų kaip šios veiklos organizatorių ir savarankiškų vykdytojų. Jie renkasi veiklos modelį, kai šios srities intelektiniai sprendimai ir įgyvendinimo praktika telkiami stambesnėse korporatyvinėse struktūrose, pirmenybę teikdami Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai (LNB), iš dalies – apskričių viešosioms bibliotekoms (AVB). Aukštosios mokyklos nelaikomos pagrindinėmis šios veiklos partnerėmis. [Iš leidinio]

ENScientific studies and their various forms and especially research activities and innovations present one of the principal policies of the European Union, which have the purpose to acquire reliable tools within every field of activities enabling responsible actions and ensuring the transformation of innovative ideas into marketable products and/or services improving the people’s lives and contributing to resolving both urgent and enduring issues of communities. Research activities at municipal public libraries have never been a subject of special study. But the fact is that these libraries, as well as other institutions, are affected by changes in their internal and external environment, which are difficult to predict; it is often argued that their objectives are not explicitly declared and that the results of their performance are hard to measure. It is common opinion that, in comparison with other library systems, this sector undergoes less research of trends in the development of their performance and experiences fewer management solutions based on research data and less control of the implementation of these solutions as well as less assessment of the impact of various factors and evaluation of the achievements. The information received by applying research methods is not treated as a source for making solutions, and there is neither practical experience in forecasting tendencies nor employing methods of social modelling for this purpose.The objective of this study is to investigate the situation with research activities within the sector of municipal public libraries and find out if there is any intellectual expertise involved in generating new knowledge and/or applying it in library performance. The results of the study show that there is no reliable agreement regarding neither the issues related to the terminology of these activities nor those related to content and procedures. Though the sector’s activities are rather intensely investigated, the contribution of municipal public libraries to this investigation is modest, and the level of the institutionalization of these activities is low. A major part of research work done at these libraries is not documented, and the documented efforts rarely conform to the requirements for this genre. The research tools are not applied for identifying actual problems within library performance and the proposed solutions do not match actual needs of the libraries, and, for that matter, management or technological solutions that ensue from the research become unreliable. The results of the study explicitly show that the sector lacks both research and analytical competence. The structural potential of libraries is either not controlled or controlled insufficiently. It is observed that there is no conformity between provisions declared in operational documents and actually performed tasks as well as a wide gap between the evaluation done by authors of informative analytical products of the sector (annual reports) and those done by their executives as well as external experts.When declaring the theoretical significance of research work and its importance for libraries and their entrenchment within social structures, a majority of executives of municipal public libraries, as well as some of their staff, do not treat these libraries as organizers and independent agents of this work. They choose a model when intellectual solutions in this field and their practical implementation are concentrated within larger cooperative structures with the preference of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania and, to some extent, of county public libraries. The category of major partners within this research activity does not include higher education establishments. [From the publication]

• Atvirojo kodo kultūra ir dalyvaujamasis posūkis: šiuolaikinės kultūros komunikacijos probleminė analizė / Edgaras Klivis. Komunikuoti kultūrą: institucijos, strategijos, auditorijos / moksliniai redaktoriai: Gintautas Mažeikis, Kristina Juraitė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2015. P. 85-132.
• Tikslinių grupių integracijos į darbo rinką galimybių vertinimas / Arūnas Pocius, Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė. Lietuvos socialinė raida. 2015, Nr. 4, p. 38-60.