LTDisertacijoje siekiama apžvelgti lietuviškos sociologijos raidą 1960-2000 metais, ištirti jos formavimosi sąlygas bei įvardinti šiuo laikotarpiu įvykusias sociologinio žinojimo struktūrinių sąlygų pokyčius. Tyrimo medžiagą sudaro dvi šaltinių grupės: lietuviški sociologiniai tekstai, kurių statusą apsprendė socialinės sąlygos ir lietuviškos sociologijos raidos istorinės-sociologinės interpretacijos, t.y. tekstai apie Lietuvos sociologijos raidą 1960 – 2000 m. Teorinės tyrimo prielaidos grindžiamos A.Giddenso struktūravimo teorija, P. Bourdieu išsakytomis įžvalgomis apie akademinę bendruomenę ir J.K.Chalaby pasiūlyta diskurso sąvokos interpretacija, remtasi Lietuvos sociologų išsakytomis interpretacijomis apie disciplinos raidą. Pirmoje dalyje aptariamos tyrimo teorinės prielaidos, metodologiniai principai ir pagrindinės sąvokos, antroje – kritiškai apžvelgiamos nacionalinės sociologijos istorijos funkcijos, lietuviškos sociologijos raidos interpretacijos. Trečioje dalyje pateikiama istorinė sociologinio diskurso raiškos analizė, o ketvirta dalis analizuoja sociologinio veiksmo raišką tekste, keliant klausimą, kaip kinta vidinės sociologinių tekstų struktūros. Pateikiamos išvados, apibendrinančios 1960-2000 m. laikotarpio lietuviško sociologinio diskurso raidos tyrimą.
ENThe purpose of the thesis is to give a review of development of the Lithuanian sociology in 1960-2000, to explore the conditions of its formation and identify the changes of the structural conditions of sociological knowledge that occurred in the said period. The material of the survey is comprised of two source groups: Lithuanian sociological texts, the status of which was determined by social conditions, and historical-sociological interpretations of development of the Lithuanian sociology, i.e. texts on development of Lithuanian sociology in 1960 – 2000. Theoretical assumptions of the survey are buttressed by the structuring theory of A.Giddens, insights expressed by P. Bourdieu with respect to the academic community and interpretation of the notion of discourse suggested by J.K.Chalaby, as well as interpretations of the Lithuanian sociologists as to development of the discipline. The first part considers theoretical assumptions of the survey, methodological principles and key concepts, while the second part gives a critical review of the functions of history of the national sociology and interpretations of development of the Lithuanian sociology. The third part contains a historical analysis of manifestation of the sociological discourse, whereas the fourth part investigates into manifestation of sociological action in a text by raising a question as to how inner structures of sociological texts change. The conclusions summarise the survey of development of the Lithuanian sociological discourse of 1960-2000.