LTStraipsnis – bandymas analizuoti grožinės literatūros tekstus apie Palangą ir svarbiausią Palangos kraštovaizdžio ženklą – Birutės parką, akcentuojant kraštovaizdžio pajautos raidos aspektus, socialinės sanklodos kaitos ir kuriamo parko vaizdinio santykį. Per meninę pajautą ir daugianarę patirtį kraštovaizdis įeina į meninę kūrybą, o kūryba į kraštovaizdį. Poetinė kraštovaizdžio pajauta yra meninės kraštovaizdžio architektūros kūrybos pagrindas. Kultūriniai kraštovaizdžio žvalgymai, kraštovaizdžio estetikos vaizdinė ir žodinė poetinė prigimtis ir savastis yra svarbūs kraštovaizdžio architektūros teorijai ir praktikai. Reikšminiai žodžiai: Palanga, Palangos Birutės parkas, kraštovaizdžio poetika. [Iš leidinio]
ENThe article is an attempt to analyse the texts of fiction about Palanga and the most important sign of the Palanga landscape – Birutė Park, emphasizing the aspects of the development of the sense of landscape, the change of social cohesion and the image of the park being created. Through artistic sense and multifaceted experience, landscape enters into artistic creation, and creation into the landscape. The poetic sense of the landscape is the basis of the artistic creation of landscape architecture. Cultural landscape explorations, the visual and oral poetic nature and nature of landscape aesthetics are important to the theory and practice of landscape architecture. Key words: Palanga, Palanga Birute’s Park, landscape poetics. [From the publication]