Bendrinės lietuvių kalbos veiksmažodžio šaknies struktūra : disertacija

LTDarbe analizuojamos dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžio šaknys, aptariamos jų sudėtinės dalys, lyginama stabiliojo ir kintamojo centro šaknų struktūra. Ji apibūdinama 14 modelių, iš kurių dažniausios – 2 arba 3 priebalsius turinčios šaknys (CVC, CVCC, CCVC). Šaknų produktyvumą lemia ne tik bendras priebalsių skaičius, bet ir jų išsidėstymas centro atžvilgiu. Išlaikydami pusiausvyrą, priebalsiai nevengia simetrijos. Kita vertus, ne visų šaknies elementų požymiai vienodai reikšmingi. Prieš šaknies centrą esančių priebalsių skaičius ir išsidėstymas balsiui nedaro jokios įtakos, o nuo finalės tiesiogiai priklauso balsių kaitos. Kintamieji centrai prisijungia ne daugiau kaip 2 priebalsius, o stabiliojo centro šaknys gali baigtis ir trinare ar keturnare priebalsių grupe. Šaknies inicialė sutampa su žodžio pradžia ir jai būdingos tos pačios priebalsių jungimosi taisyklės: tiek kintamojo, tiek stabiliojo centro inicialę sudaro tik skirtingų poklasių priebalsiai. Kitaip yra finalės atveju. Kintamojo centro finalė susideda iš skirtingų poklasių priebalsių, o stabiliojo centro finalėje gali jungtis ir 2 fonetiškai giminiški priebalsiai. Lyginant su vardažodžiu, matyti, kad formalioji dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžio šaknies struktūra nuo vardažodžio skiriasi nedaug (tik vienu struktūriniu modeliu), tačiau išanalizavus šaknų sudėtines dalis ir apžvelgus jų junglumo ypatumus, pagrįstai galima teigti, kad veiksmažodžio fonotaktikos taisyklės griežtesnės negu vardažodžių. [Iš leidinio]

ENIn this work the verb root in Standard Lithuanian is analysed, its component parts are studied, the structure of stable and fluctuating central roots is compared. It is described in terms of 14 models, the most common being roots with 2 or 3 consonants (CVC, CVCC, CCVC). The productivity of the roots is determined by the number of consonants and their configuration in the core. Sometimes the consonants arrange themselves symmetrically to maintain a balanced composition. However, not all the root element signals are equally meaningful. The number and configuration of consonants before the centre of the root has no effect, whereas vowel variation is determined by word-final configuration. Fluctuating central roots may add up to 2 consonants, whereas the roots of stable centres may end in a cluster of three or four consonants. The beginning of the root conforms to the same consonant combination rules that are characteristic of the word-initial position: the beginning of both fluctuating and stable centres is made up of consonants of various sub-classes; unlike their ending. The ending of fluctuating centres is composed of different sub-classes of consonants, while the ending of stable centres can be made up of 2 phonetically related consonants. A comparison with nouns reveals that the formal structure of the verb root in Standard Lithuanian does not differ much from that of the noun (just in the structural model), however an analysis of the root’s component parts and the characteristics of their joinability gives grounds to claim that the phonotactic rules of verbs are stricter than those of nouns.

• Lietuvių kalbos intarpinių ir sta kamieno veiksmažodžių struktūra ir semantika (CiC- tipas) / Dalia Pakalniškienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2023. 106 p.
• Lietuvių kalbos morfonologijos klausimai / Olegas Poliakovas. Tekstas ir kontekstas: prasmės formavimasis / redakcinė kolegija: Ilona Mickienė (pirmininkė) ... [et al.]. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, 2004. P. 110-117.
• Lietuvių kalbos šakninių garsus reiškiančių veiksmažodžių konsonantizmo ir semantikos sąsajos / Jūratė Lubienė. Vārds un tā pētišanas aspekti. 2004, 8, p. 175-185.
• Lietuvių kalbos šakninių garsus reiškiančių veiksmažodžių vokalizmas (šaknys su mišriaisiais dvigarsiais) / Jūratė Lubienė. Tiltai. Priedas. 2001, Nr. 9, p. 87-94.
• Lietuvių kalbos tekėti, teka tipo veiksmažodžiai / Erdvilas Jakulis. Baltistica. 2003, t. 38, Nr. 1/2, p. 5-306.
• Lietuvių kalbos veiksmažodžių morfeminė struktūra / Erika Rimkutė, Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis. Acta linguistica Lithuanica. 2011, t. 64/65, p. 87-105.
• Lietuvių kalbos veiksmažodžių šaknies galo fonotaktika / Irena Kruopienė. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2003. P. 150-155.
• Lietuvių kalbos žodžių foneminės struktūros dėsningumai / Asta Kazlauskienė. Žmogus ir žodis. 2010, 1, p. 35-41.
• Lietuvių pavardžių skiemens struktūra (statistinis tyrimas) / Regina Kliukienė. Žmogus ir žodis. 2006, 1, p. 28-34.
• Lietuvių pavardžių skiemens struktūriniai tipai / Regina Kliukienė, Deimantė Varatinskaitė. Baltistica. 2006, t. 41, Nr. 1, p. 119-134.
• Poziciniai vietovardžių skiemens struktūriniai modeliai / Regina Kliukienė. Garsas ir jo tyrimo aspektai: metodologija ir praktika / sudarė Asta Leskauskaitė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. P. 185-197.
• Priebalsines priesagas turinčių išvestinių vardažodžių šaknies balsių kaita = Root vowel change in derivatives with consonant suffixes / Gražina Akelaitienė. Žmogus ir žodis. 2008, 1, p. 5-8.
• Priesagų {-in-}, {-inē-}, {-au-}, {-en-} veiksmažodinių vedinių morfologinė analizė / Šarūnė Kairaitienė. Žmogus ir žodis. 2001, 1, p. 27-33.
• Sudėtingesnės sandaros veiksmažodžių šaknies vartojimas lietuvių kalboje / Irena Kruopienė. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2014. P. 138-146.
• Šaknies balsių kaita: morfonemų modeliai ir struktūriniai šaknies tipai / Gražina Akelaitienė. Žmogus ir žodis. 2001, 1, p. 3-9.
• The Root structure of Lithuanian inflective words / Asta Kazlauskienė, Jurgita Cvilikaitė. Kalbų studijos. 2018, Nr. 33, p. 5-16.
• Vardažodžių priesagų struktūra / Asta Kazlauskienė. Žmogus ir žodis. 2011, 1, p. 65-73.
• Vietovardžių pradiniai priebalsiai bei jų junginiai = Initial consonants and their clusters in toponyms / Regina Kliukienė. Žmogus ir žodis. 2008, 1, p. 32-37.