LTŠiame darbe vaiko savarankiškumas analizuojamas kaip socialinis edukacinis fenomenas sąlygojamas socialinių, kultūrinių, ideologinių reiškinių. Lankstus požiūris į žmonių negalės situacijoje galimybes ir vertingumą leidžia jų savarankiškumo raiškos ir plėtros galimybes suvokti optimistiškai. Teorinėje dalyje analizuojami socialiniai kultūriniai procesai, įtakojantys požiūrius, vertinimus, žinias vaiko su negale savarankiškumo ugdymo klausimais. Remiantis susistemintomis teorinėmis prielaidomis ir empirinio tyrimo duomenimis, analizuojama kaip ugdymas šeimoje konstruojamas diskurso kaip socialinio žinojimo struktūrų erdvėje ir kuriant individualias prasmių konfigūracijas. Empiriniam tyrimui pasirinktas kokybinio ir kiekybinio tyrimo derinimas (trianguliacija), apklausiant tėvus, auginančius vaikus su negale. Empiriniai duomenys rinkti derinant kokybinį (interviu pagal iš dalies struktūruotą planą) ir kiekybinį (standartizuota anketinė apklausa pagal vidinės darnos skalę) metodus. Šiame darbe pirmą kartą Lietuvoje atliktas vidinės darnos skalės (apklausiant tėvus, auginančius vaikus su negale) validumo patikrinimas ir pirminė adaptacija Lietuvos sociokultūrinėmis sąlygomis. Šiame darbe nuosekliai teoriniame ir empiriniame lygmenyse plėtojama idėja, kad tėvų vidinė darna sąlygoja jų individualią pedagoginę raišką, konstruojant ugdymo realybę šeimoje. Kiekybiniu tyrimu atskleisti šeimų tipai pagal vidinės darnos rodiklius prasmingai atspindi vaiko savarankiškumo ugdymo situaciją. Šiame darbe pirmą kartą Lietuvoje metodologiškai pagrindžiamas neįgalaus vaiko savarankiškumo ugdymas, siejant jį su tėvų vidinės darnos diskursu. [Iš leidinio]
ENIn this work independence of a child is analysed as a social educological phenomenon determined by social, cultural and ideological phenomena. The theoretical part analyses social cultural processes influencing attitudes, valuations and knowledge of the issues of developing independence of a disabled child. On the basis of systematised theoretical preconditions and the data of the empirical investigation it is analysed how education in a family is constructed by means of a discourse within a space of structures of social knowledge. A combination of qualitative and quantitative investigation (triangulation) was chosen for an empirical research by interviewing parents bringing up disabled children. Empirical data were collected combining qualitative (an interview by a partly structured plan) and quantitative (standardised questionnaire survey by the scale of inner harmony) methods. It is for the first time in Lithuania that validity of the scale of inner harmony (by interviewing parents bringing up disabled children) has been tested and primary adaptation in Lithuania’s socio-cultural conditions have been carried out. In this work the idea that inner harmony of the parents determines their individual pedagogical expression in constructing the reality of education in a family is developed consistently on the theoretical and empirical levels. By means of the quantitative investigation the types of families revealed by the indicators of inner harmony meaningfully reflect the situation of developing a child’s independence. The work methodologically substantiates the development of independence of a disabled child relating it to a discourse of inner harmony of parents.