Pažinti ar suprasti? Humanistikos ir gamtotyros akiračiai

LTŠios rinktinės, j kurią įtraukti kai kurie mano straipsniai ir esė, per pastaruosius dešimt dvylika metų paskelbti žurnale „Naujasis Židinys-Aidai“ ir dviejuose kolektyviniuose filosofinių straipsnių rinkiniuose, tekstus vienija dažniausiai tiesiogiai neįvardijamas, bet visada numanomas siekis filosofiškai apmąstyti pažinimo ir supratimo santykį, įvairiais pavidalais atsiskleidžiantį mokslo, filosofijos ir tikėjimo sankirtose. Didžioji šių tekstų dalis buvo publikuota prieš keletą metų žurnalo skiltyje „Akiračiai“, kurios iniciatorius - NŽ-A vyriausiasis redaktorius Saulius Drazdauskas. Iš šios skilties tekstų problematikos radosi ir knygos paantraštė - „Humanistikos ir gamtotyros akiračiai“. Rinktinę sudaro keturios dalys. Į pirmąją, pavadintą „Mokslas ir filosofija“, įtraukti du esė - „Ar įmanomas grynai mokslinis pasaulio vaizdas?“ bei „Materijos mitas“ - ir straipsnis „Erdvusis laikas“. Šiuos tekstus vienija pačios pasaulėvaizdžio galimybės šiuolaikiniame pasaulyje tema, o sklaidydamas gretutines materijos ir laiko temas mėginu parodyti, kokie sudėtingi, neretai konfliktiški, bet dažnai ir vaisingi būna mokslo ir filosofijos santykiai. Viena vertus, siekiu pabrėžti, kad filosofija geba atskleisti savo visagalybe įtikėjusio ir neformalia šiuolaikinio pasaulio religija virtusio mokslo, ypač matematinės-eksperimentinės gamtotyros, pretenzijų aptikti žmogaus būties prasmę ir suvokti giliausius tikrovės pamatus nepagrįstumą. Kita vertus, neginčydamas akivaizdžios tiesos, kad mokslo pasiekimai, jeigu jais tinkamai naudojamasi, esmingai prisideda prie žmonijos pažangos, kartu pripažįstu, kad konkrečios mokslinės disciplinos, jose taikomos mąstymo strategijos ir beveik neišsemiami analogijų ištekliai gali suteikti daug peno filosofiniam mąstymui. [Iš Pratarmės]