LTDisertacijos tyrimo tikslas – ištirti penktų klasių mokinių adaptacijos pokyčius mokyklos reformos kontekste ir įvertinti aplinkos veiksnio įtaką adaptacijos proceso modeliavimui, valdymui bei mokinių funkcinio komforto, kaip visumos sąlygų, garantuojančių patogumą, darbingumą, savijautą ir sveikatingumą, gerinimui. Pirmojoje disertacijos dalyje apžvelgiamos įvairios adaptacijos sąvokos traktuotės biologijos, filosofijos, psichologijos, filosofijos, psichologijos, sociologijos moksluose; atskleidžiami mokinių adaptacijos mokykloje ypatumai. Antroje dalyje įvairiais aspektais pateikiama aplinkos samprata, struktūra, ir funkcijos; mokymo aplinka nagrinėjama kaip adaptacijos veiksnys. Trečiojoje dalyje pateikiamas tyrimo metodologinis pagrindas, kurį sudaro egzistencializmo filosofijos srovė, humanistinė psichologijos kryptis, kognityvinė teorija, socialinės, psichologinės ir didaktinės adaptacijos teorijos, gyvenimo kokybės koncepcija. Ketvirtojoje dalyje pateikiama Klaipėdos ir Kauno mokyklose atliktų tyrimų rezultatų analizė. Analizė atlikta remiantis gyvenimo mokykloje, gyvenimo kokybės, santykių kolektyve ir sveikatos bei savijautos kriterijais. Paskutinėje dalyje pateikiami penktos klasės mokinių vertinimai susiję su aplinka, kabinetais, kuriuose jie mokosi. [sutrumpintas autoriaus tekstas]
ENThe goal of dissertation research is to examine adaptive changes of fifth grade pupils in the context of the school reform and to evaluate the influence of environmental factor on modelling, management of adaptation process and pupils’ functional comfort. The author looks how totality of these circumstances ensures improved comfort, efficiency, well-being and health. In the first part of dissertation, the author reviews different interpretation of the concepts of adaptation in biology, philosophy, psychology, sociology disciplines; (s)he identifies specific features of children’s adaptation in school. In the second part, one finds discussion of the concept, structure, and functions of environment; teaching environment is studied as an adaptation factor. In the third part, the author provides methodological basis of the research: it consists of existentialist philosophical current, humanistic direction in psychology, cognitive theory, social, psychological and didactic adaptation theories, the concept of life quality. In the fourth part, the author presents analysis of results obtained from the research conducted in Klaipėda and Kaunas schools. Analysis was carried out on the basis of the following criteria: life in school, life quality, relations in a group and health and well-being. In the last part, readers are presented with evaluations of fifth graders, who were asked to rate environment, classrooms they use for studies.