LTŠiuolaikinis vaikų folkloras yra įdomus, dinamiškas ir žaismingas, apimantis tradicinius ir naujus žanrus, atspindintis šiandieninio gyvenimo realijas ir atliepiantis savitą vaikų ir paauglių psichologiją. Šio straipsnio tikslas – pristatyti pagrindinius šiuolaikinės lietuvių vaikų folklorinės kūrybos bruožus ir tendencijas. Darbe remiamasi jau daugiau nei dešimtmetį autorių vykdomų tyrimų rezultatais ir naujausia medžiaga iš Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų katedros rankraštyno bei publikuotų šaltinių. Atlikti tyrimai rodo, kad šiuolaikiniame vaikų folklore lygiagrečiai gyvuoja ir neatmenamų laikų kilmės, ir vos kelis dešimtmečius žinoma kūryba. Pastebima, kad iš tradicinio folkloro dažniau perimami ne senieji tekstai, o pasaulio suvokimo ir savo santykių su juo nustatymo modeliai. Šiuolaikinėje vaikų folklorinėje kūryboje atpažįstame dabartinį pasaulį, bet dabarties realijų gausiau vyresnio amžiaus vaikų, paauglių, kūryboje. Vaikų folkloras pasižymi didžiule raiškos ir sklaidos formų įvairove, kuriai pataruoju metu didžiausią įtaką daro interneto paplitimas: greta įprastinės žodinės ir rašytinės formos kūrinių atsiranda elektroninių variantų, pirmiausia rašytinių, o vėliau ir papildytų vizualinėmis iliustracijomis ar net įgijusių videoklipų formą. Vaikų folklorinę kūrybą veikia ir literatūra, kinas bei kompiuteriniai žaidimai.Lyginant su tradiciniu, dabartinis lietuvių vaikų folkloras yra kur kas tarptautiškesnis, pastaraisiais dešimtmečiais daugiau įtakos patiriantis iš anglakalbių šalių. Dalis kūrinių į repertuarą patenka iš anglakalbių interneto svetainių, tinklaraščių ir socialinių tinklų juos įvairiai adaptuojant. Lyginant su tradiciniu lietuvių folkloru, šiuolaikinėje vaikų folklorinėje kūryboje taip pat neįmanoma nepastebėti destrukcijos bruožų, ypač mirties motyvo, sustiprėjimo tendencijos. Vis dėlto visais laikais vaikų folklore išskirtinę vietą turėjo ir komiškoji pasaulio traktavimo tendencija. Raktažodžiai: šiuolaikinis lietuvių vaikų folkloras, vaikų kultūra, tautosaka. [Iš leidinio]