Meninio ugdymo ir profesinio rengimo ryšys modeliuojant dalykų studijas aukštojoje mokykloje : disertacija

LTMeninio ugdymo ir profesinio rengimo ryšys modeliuojant dalykų studijas aukštojoje mokykloje yra aktuali pedagoginė problema. Šio disertacinio tyrimo objektas – meninio ugdymo ir profesinio rengimo ryšys aukštojoje mokykloje. Tikslas – atskleisti meninio ugdymo ir profesinio rengimo ryšį modeliuojant dalykų studijas aukštojoje mokykloje. Į asmenybę orientuotas ugdymas sąlygoja profesinį rengimą, nes dalyko žinios yra ne tikslas, o tik asmenybės saviraiškos skatinimo priemonė. Toks ugdymas yra terpė asmens kultūros brandai. Profesinė branda priklauso ne tik nuo studijų programoje numatytų dalykų ir jų turinio, bet ir nuo studijų ypatybių – ugdytinio aktyvumo, veiklos pobūdžio, dalykų paskirties vertinimo ir kt. Todėl studijų procese svarbu skatinti profesinio rengimo ar profesinės veiklos tobulinimo uždavinius. Tai teorinis pagrindas atskleisti meninio ugdymo ir profesinio rengimo ryšį bei jį sąlygojančias nuostatas. Disertacinis tyrimas buvo atliekamas keturiais etapais, kuriuose buvo suformuotas pirminis disertacinio tyrimo dizainas, atlikta literatūros šaltinių, dokumentų turinio analizė, įvykdyta apklausa siekiant nustatyti studentų profesinės brandos pedagoginius veiksnius bei siekiant nustatyti studentų meninę patirtį, vykdytas pedagoginis eksperimentas ir atlikta apklausa siekiant nustatyti želdinių ir jų dizaino inžinierių profesinę brandą meninio ugdymo ir profesinio rengimo ryšio kontekste.

ENRelation between artistic education and professional training in designing subject studies in a higher educational establishment is a topical pedagogical issue. The object of the research of this doctor’s dissertation is the relation between artistic education and professional training in the higher educational establishment. The purpose of the dissertation is to reveal the relation of artistic education and professional training in designing subject studies in the higher educational establishment. Personality-oriented education predetermines professional training because knowledge of the subject is only a means for stimulation of personal self-expression rather than a purpose. Such an education creates environment for the person’s cultural maturity. Professional maturity depends not only on the study programme subjects and their content but also on the qualities of the studies – learner’s activeness, nature of activity, assessment of the purpose of subjects, etc. Therefore, it is important to promote professional training and professional activity improvement tasks in the process of studies. This forms a theoretical basis for revealing the relation between artistic education and professional training. The doctor’s dissertation research was conducted in four stages – initial research design was formed, analysis of the content of sources and documents was conducted, a survey was carried out in order to identify pedagogical factors for students’ professional maturity and artistic experience and a survey was carried out so as to identify professional maturity of engineers of sprouts and sprouts design in the context of professional training.

• Meno dalykų studijavimo prielaidos kolegijoje / Zita Malcienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2007, Nr. 4 (15), p. 64-69.
• Urbanistika mokyklinėje geografijoje: prielaidos, turinys ir patirtys / Danielius Jurčiukonis. Geografija ir edukacija 2024, Nr. 12, p. 66-97.