LTŠioje studijoje orientuojamasi į nekonvencinio / partizaninio karo supratimą, kuris artimiausias Ivano Arreguin-Tofto pateiktai definicijai: „Tai tam tikros visuomenės dalies organizavimas, kad būtų padaryta nuostolių priešams, panaudojant ginkluotąsias pajėgas, apmokytas išvengti tiesioginės konfrontacijos. Minėti nuostoliai – tai priešų karių, atsargų, infrastruktūros, ramybės ir, svarbiausia, laiko praradimas. Nors pagrindinis tikslas yra priešų ginkluotosios pajėgos ir jų palaikymo ištekliai, tikrasis partizaninio karo organizatorių taikinys yra užpuolikų valia.“. [Iš teksto, p. 11]