Skaičių kalba apie Žemaitijos kultūros paveldą: Igno Končiaus kryžių ir koplytėlių statistika 1911-1940 m.

LTStraipsnyje analizuojama, kaip fiziko etnografo Igno Končiaus (1886–1975) Žemaitijos kryžių bei koplytėlių tyrimai, atlikti 1911–1940 metais, koreliuoja su pasaulio statistikos ir etnografijos problematika. XIX ir XX a. pradžioje Lietuvos etnografijos ir folkloro tyrimus veikė Rusijos imperijos statistikos kanono kryptis. Dirbdamas Rusų imperatoriškojoje geografijos draugijoje, latvių lingvistas, etnografas Eduardas Volteris (1856–1941) plėtojo etnografines statistines studijas „gentinei“ gyventojų sudėčiai nustatyti, tyrė materialiąją kultūrą. Ekspedicijose jo padėjėjas ir mokinys buvo fizikas etnografas I. Končius: jis perėmė E. Volterio idėjas ir surašė 1911–1940 metų Žemaitijos kryžių ir koplytėlių statistiką. Šiuos atradimus ir statistikos konceptą apibūdino septyniose knygelėse Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistika. Straipsniu siekiama atskleisti, kaip I. Končiaus Žemaitijos kryžių ir koplytėlių statistikos tyrimo ypatybės siejasi su Rusijos imperijos mokslo kanonais ir pasauline etnografijos teorija. Pasitelkus lyginamąją istorinę analitinę prieigą, nagrinėjami šie klausimai: Končiaus (1) 1912 m. statistinių tyrimų ypatybės, (2) 1932–1940 m. statistika ir (3) jo tyrimų ryšiai su kitais mokslais. Daroma išvada, jog I. Končiaus darbai turi daug bendrumų su vokiečių statistika, Johanno Gottfriedo Herderio antropologija ir savaip atskleidžia Žemaitijos gamtos ir kultūros paveldo istoriją. Raktažodžiai: Ignas Končius, kryžiai, koplytėlės, etnografija, pasakojimai, statistika, Žemaitija. [Iš leidinio]

ENThe article analyzes how studies of the Samogitian crosses and chapels, conducted in 1911–1940 by the physicist and ethnographer Ignas Končius (1886–1975) correlate with the global problematics of statistics and ethnography. Throughout the 19th century and in the beginning of the 20th century, the Lithuanian research on folklore and ethnography followed the canonic trends of statistics in the Russian Empire. While working for the Imperial Russian Geographic Society, the Latvian linguist and ethnographer Eduard Volter (1856–1941) developed his ethnographic-statistical studies aimed at defining the “tribal” constitution of the inhabitants, along with the research of their material culture. The Lithuanian scholar Končius assisted Volter in his fieldwork, absorbing his ideas and making statistical accounts of the Samogitian crosses and chapels in 1911–1940. He presented his discoveries and defined his concept of statistics in seven small books titled “Statistics of Crosses and Chapels under the Samogitian Sky”. The author of the article elucidates the connections between the statistical investigation of the Samogitian cultural heritage by Končius and the scholarly cannons of the Russian Empire, as well as the global ethnographic theory. By using the comparative historical analytical approach, she addresses the following issues: (1) characteristics of the Končius’ statistical investigation of 1912, (2) statistical accounts of the years 1932–1940, and (3) his academic connections. The author concludes that the works of Končius have many similarities with German statistics, Johann Gottfried Herder’s anthropology, and in their own way they reveal the history of Samogitia cultural heritage. KEYWORDS: Ignas Končius, crosses, chapels, ethnography, statistics, Samogitia. [From the publication]

• Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia / Aleksandra Aleksandravičiūtė. Lietuvos bažnyčios / sudarytoja Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Šviesa, 2009. P. 177-179.
• Eduardo Volterio kultūros konceptai 1926–1934 m / Vida Savoniakaitė. Logos (Vilnius). 2020, 104, p. 130-139.
• Jono Basanavičiaus požiūris į lietuvių tautos tyrimus, 1879–1927 / Vida Savoniakaitė. Lietuvos etnologija. 2019, 19 (28), p. 51-79.
• Kauno akademinė inteligentija 1922–1940 m.: kultūrinio tapatumo raiškos vertinimai naujojoje istoriografijoje / Romualdas Juzefovičius. Istorija. 2016, Nr. 101, p. 69-88.