LTPetro Avižonio Lietuviška Gramatikėlė (Sankt Peterburgas, 1898–1899) lietuvių bendrinės kalbos tyrėjų vertinama kaip darbas, davęs pradžią Petro Kriaušaičio slapyvardžiu pasirašytai Jono Jablonskio Lietuviškos kalbos gramatikai (Tilžė, 1901). Ši knyga reikšminga ir dėl kitų priežasčių – ji padeda atskleisti lingvistinių idėjų perimamumą, kelią iš ankstesnių Rytų Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kalbos aprašų, kitų darbų į bendrinės kalbos gramatikas. Be to, Lietuviška Gramatikėlė svarbi kaip besiformuojančios bendrinės kalbos normų sklaidos šaltinis, nes ją turėjo ir galėjo remtis periodinių leidinių redakcijos, iš jos mokėsi tie, kurie norėjo įgyti lietuvių kalbos žinių. Tai patvirtina publikuoti pasirinktas egzempliorius – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynui jį dovanojo Filomena Grincevičiūtė, ji lietuvių kalbos mokėsi jau suaugusi. Lietuviška Gramatikėlė buvo hektografuota Sankt Peterburge 1898–1899 metų sandūroje. Hektografu galima padauginti iki šimto kopijų, tiek galėjo būti ir šios knygos egzempliorių, tačiau iki šių dienų tėra išlikę dvylika, vienuolika saugoma Lietuvos atminties institucijose. Hektografuoti leidiniai pamažu blunka, tekstą tampa sunku įskaityti. Petro Avižonio Lietuviška Gramatikėlė ne išimtis. Todėl nuspręsta ją publikuoti ir taip ne tik išsaugoti jos turinį, bet ir padaryti prieinamą platesnei visuomenei.Sumanymas išleisti Lietuvišką Gramatikėlę buvo kilęs Petro Avižonio sūnui Vytautui, vėliau šio darbo ėmėsi profesorius Jonas Puzinas. Jo rengtas įvadas publikacijai išaugo į monografiją Profesorius medicinos daktaras Petras Avižonis (1875–1939). Jo visuomeninė, kultūrinė ir mokslinė veikla (Čikaga, 1979). Tačiau knygoje pateiktos tik kelių gramatikėlės puslapių kopijos, o visas darbas iki šiol nebuvo išleistas. Šiame leidinyje publikuojama Petro Avižonio Lietuviškos Gramatikėlės faksimilė ir kritinis leidimas. [Pratarmė]
ENThe scholars of the Lithuanian standard language regard Lietuviška Gramatikėlė (A Small Lithuanian Grammar; St Petersburg, 1898-1899) by Petras Avižonis as the work that gave rise to Lietuviškos kalbos gramatika (Tilžė, 1901; A Grammar of the Lithuanian Language) by Jonas Jablonskis, signed under the pseudonym of Petras Kriaušaitis. The small grammar is also significant for other reasons. It helps to reveal the continuity of linguistic ideas and the path from the earlier descriptions of the Lithuanian language in East Prussia and Lithuania Major and other works to the grammars of standard language. Moreover, the small grammar is important as a source of dissemination of the norms of the emerging standard language: it was available to and could be used by the editorial boards of periodicals, and it was used as a learning aid by those who wanted to learn the Lithuanian language or about it. Lietuviška Gramatikėlė is a hectographic publication, and since such publications gradually fade and the text becomes difficult to read, it was decided to publish it and in this way not only to preserve its content but also to make it accessible to a wider public. This publication contains facsimiles and a critical edition of Avižonis's Lietuviška Gramatikėlė, with an introductory article on the author, on the history of its preparation and hectography, its dissemination, and on its structure, linguistic features, and sources. The copy of Lietuviška Gramatikėlė selected for publication is kept in the Manuscript Library of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore, shelfmark F 61-319. This copy is complete with the title page and all other pages, untorn, and not marked by readers: there are no corrections, underlining, or marginal notes. [From the publication]