Tarmės Lietuvoje ir Slovėnijoje: sociolingvistinis tyrimas

LTStraipsnyje pateikiami ir išsamiai aptariami sociolingvistinio tyrimo, atlikto 2012 metų pavasarį, rezultatai, rodantys Lietuvos ir Slovėnijos gyventojų požiūrį ar nuostatas į tarmes, jų mokėjimą, vartojimą kasdieniame diskurse. Tarmės vartojimo dviejose Europos valstybėse - Lietuvoje ir Slovėnijoje - sociolingvistinė analizė atlikta neatsitiktinai, kadangi abi šalys turi stiprų tarmių ‘potencialą’: 48 slovėnų tarmės ir patarmės klasifikuojamos į septynias pagrindines dialektų bazes (Koroškos, Primorskos, Rovtarskos, Gorenskos, Dolenskos, Štirijos ir Panonskos) bei apima tarmes, patarmes, šnektas, pašnektes (Logar 1975; 1996, Ramovš 1935: xxi–xxii). Lietuvių tarmės yra skiriamos į dvi pagrindines grupes - žemaičių ir aukštaičių, kurios skaidomos į smulkesnius teritorinius vienetus (Zinkevičius 1994). Atlikto tyrimo klausimyno sudarymo principai sietini su kalbinių formų tyrinėjimų praktika Lietuvoje ir Slovėnijoje, išsamiai pateikta M. Ramonienės sudarytoje kolektyvinėje monografijoje “Miestai ir kalbos” [2010] ir Granto H. Landbergo straipsnyje “Perceptual Dialectology and the Future of Slovene Dialects” [2007]. [...] Tyrime dalyvavo Lietuvos ir Slovėnijos gyventojai, sutikę savanoriškai užpildyti interaktyvią elektroninę klausimyno formą (apklausos aktyvumas internete lietuvių kalba: 2012-03-12/2012-04-02, www.manoapklausa.lt; slovėnų kalba: 2012-03-16/2012-03-24, www.mojaanketa.si). Buvo stengiamasi apklausti vienodą respondentų skaičių abiejose šalyse, dėl to tyrimo duomenų rinkimo trukmė skiriasi. Kiekvienos šalies galutinė reprezentacinė respondentų imtis - 170. Sociolingvistiniame tyrime iš viso dalyvavo 340 Lietuvos ir Slovėnijos gyventojų. [Iš straipsnio, p. 151-152]

ENThe article is based on a detailed survey designed to discuss the dialect usage and attitudes in Lithuania and Slovenia. The sociolinguistic investigation strongly supported by quantitative data helped to compare the attitudes of Lithuanian and Slovenian respondents in specific speech communities, their social roles and communicative situations. It was found that Lithuanian dialects have a less overt prestige as compared to Slovenian dialect usage in the public and hometown area. Lithuanian attitudes toward their own and other dialects are much less positive. In addition to that, the quantitative data has revealed the differences in the attitude of Lithuanian and Slovenian inhabitants regarding the importance of dialect in connection with the national identity. The questionnaire was administered during March and April of 2012. It consisted of multiple choice questions. The respondents were asked to fill the questionnaire over the Internet. Overall, the survey of Lithuanian and Slovenian inhabitants shows that the process of urbanization may be affecting Lithuania much more than Slovenia, where a viable and significant variation of dialects is still observable. Keywords: sociolinguistic, dialects, Lithuanian, Slovenian. [From the publication]