LTDisertacijoje nagrinėjama rinkiminio elgesio dinamika Lietuvoje 1992-2001 metais. Studijos objektas – rinkėjų nuostatos, nuomonės, vertinimai, motyvacijos, darančios įtaką jų rinkiminiam elgesiui. Darbe nagrinėjamos rinkiminio elgesio teorijos, jų kritika bei sintezės bandymai, atliekama Lietuvos rinkėjų elgesio empirinė analizė, pritaikant šias teorijas bei patikrinant, ar jos tinka tyrinėti Lietuvos rinkimų realybę. Disertacijoje daromos šios išvados: pirma, būtina teorinių elektorato elgsenos modelių sintezė, kuri apimtų kuo daugiau nepriklausomų veiksnių, leistų atsižvelgti į socialinės aplinkos ir statuso, ekonominės padėties įtaką, socializaciją, psichologinį prisirišimą prie partijų, rinkiminių kampanijų bei partijų lyderių reikšmę; antra, Lietuvos rinkėjų aktyvumas nuo 1992 m. smuko, ir pagrindinė to priežastis – nusivylimas politika, nepasitenkinimas reformų rezultatais; trečia, Lietuvoje labai ryškus retrospektyvinis balsavimas; ketvirta, rinkėjus galima vadinti „racionaliais“, nes jie balsuoja atsižvelgdami į savo interesus; penkta, Lietuvos elektoratui būdinga silpnesnė nei daugumoje Vakarų šalių partinė identifikacija; šešta, partinė identifikacija bei „kairės – dešinės“ samprata formavosi ne požiūrio į valstybės vaidmenį visuomenėje pagrindu, bet per požiūrio į sovietinę praeitį, santykių su užsienio šalimis bei reformų vertinimo prizmę; septinta, rinkėjų balsų priklausomybė nuo socialinio statuso nėra aiškiai išreikšta; aštunta, rinkėjų apsisprendimui daug įtakos turi ryškios politikų asmenybės; devinta, daugumos politinių lyderių populiarumas susijęs su protesto akcijomis ar valdžios veiksmų kritika.
ENThe subject of the study is the voters’ attitude, opinion, assessment, motivation determining their electoral behaviour. The work analyses theories of electoral behaviour, their criticism and attempts to synthesise them, presents an empiric analysis of the voters’ behaviour in Lithuania based on such theories, with checks made if they correspond to the reality of elections in Lithuania. The thesis makes the following conclusions: first of all, a synthesis of theoretical models of electorate’s behaviour is needed to cover as many independent factors as possible, allow considering the influence of the social landscape and status, economical situation, socialisation, psychological affinity to political parties, significance of electoral campaigns and party leaders; second, the voters’ activity in Lithuania has been on a decline since 1992 mainly due to disappointed with politics and reform results; third, retrospective voting is very strong in Lithuania; fourth, voters can be called “rational” as they vote on their own interests; fifth Lithuanian electorate’s identification with parties is weaker than in most Western countries; sixth, identification with parties and the concept of “left” and “right” was formed on the basis of views to the Soviet past, relations with foreign countries and assessment of reforms; seventh, votes do not obviously depend on social status; eighth, votes are highly influenced by strong political figures; ninth, the popularity of most political leaders is related with protest actions or criticism of governmental actions.