Mineikiškių piliakalnis

LTMineikiškių piliakalnis (UK 5705) (Zarasų r., Zarasų sen.) įrengtas atskiroje kalvoje Nikajaus upės kairiajame krante. Aikštelė apvali, 55x47 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 16 m aukščio. Piliakalnis labiai ardytas arimų, kurių žymių vis dar išlikę kalvos paviršiuje. Jos reljefas – natūralios kalvos be išskirtinių pylimų ar akivaizdžių šlaitų statinimo žymių. LII, 1949 (Pranas Kulikauskas) ir 1972 m. (Adolfas Tautavičius) vykdydamas archeologines žvalgomąsias ekspedicijas, jo paviršiuje surinko radinių kolekciją, išsiskyrusią vienalaikiškumu. Ją sudarė akmeninių įtveriamųjų ir su skyle kotui kirvių dalys, pasvaras (?), ankstyvosios brūkšniuotosios keramikos stiliaus šukės, kauliniai įrankiai, kiaulės dantų dalys ir tiglio fragmentas. Įvertinus galbūt vėlyvuoju bronzos amžiumi datuojamo piliakalnio mokslinę reikšmę, nuspręsta ištirti nedidelę perkasą geriausiai išlikusioje aikštelės dalyje, surinkti duomenų tolesnei I tūkst. pr. Kr. piliakalnių analizei ir patikslinti Mineikiškių piliakalnio datavimą. [...]. [Iš teksto, p. 89]

ENIn 2017, an investigation (26 boreholes and 10 m2 trench 1) was conducted in an effort to determine the degree to which Mineikiškės Hillfort has survived and to check its chronology. It was revealed that the thickest layer of unbroken black sand occurs widely in the SW part of the enclosure and is 43–53 cm thick. One NE-SW trench was excavated in it at a site that slopes slightly down to the SE. The black sand (cultural) layer in the area was roughly 40–60 cm thick. Under it was recorded a 8–12 cm thick layer of illuvium descending into a whitish fine sand layer (natural soil) with pockets of sandy loam. 13 objects, 12 of which were interpreted as postholes, and one, which was larger at 75 x 57 cm, as a pit of indeterminate purpose, were distinguished in the natural (unmoved) soil. The postholes were arranged in the trench fairly randomly: some could have formed a building corner. A total of 61 small finds and 1848 (7903.6 g) sherds of household pottery were collected and were dated on the basis of typology to only the Late Bronze Age. The collection includes: early brushed pottery, bone pins with imitation lugs and oar-shaped heads, occasionally with drilled holes, bone spearheads, scraper pieces, part of a clay casting form, and a bronze coil bead. The AMS C14 date obtained from a fragment of the right maxilla of a 13–14 year-old horse fell within the Hallstatt plateau of the calibration curve: 8th–6th century bc. [From the publication]