Bedarbių perėjimas į užimtumą: stebėsena, rodikliai, lyginamoji analizė

LTBedarbių perėjimo į užimtumą rodikliai yra svarbus ES šalių užimtumo tarnybų stebėsenos sistemų elementas. Įsidarbinimo tendencijų stebėjimas yra kompleksinis uždavinys, apimantis ne tik kiekybinius parametrus. Tinkamas rodiklių taikymas ir interpretavimas yra neatsiejamas nuo kontekstinių reiškinių, tad palyginamosios analizės atlikimas įvairiais pjūviais, pvz., laiko, teritorijos, įgalina padidinti šio rodiklio informatyvumą. Straipsnio tikslas – remiantis turimais duomenimis nustatyti bedarbių perėjimo į užimtumą tendencijas šalies ir teritorijų mastu, numatant galimus pasirinktų įsidarbinimo rodiklių prognozavimo trumpalaikius scenarijus. Straipsnio metodologinėje dalyje atliekamas nedarbo tendencijų ir įsidarbinamo rodiklių sąsajų vertinimas, aprašyta įsidarbinimo galimybių diferenciacijos vertinimo metodologinė prieiga. Remiantis Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių duomenimis buvo atlikta registruotų bedarbių perėjimo į užimtumą teritorinių rodiklių pasiskirstymo analizė. Atlikta rodiklių prognozė rėmėsi trumpo laikotarpio istoriniais klientų aptarnavimo skyrių duomenimis bei ekonominio konteksto kintamaisiais. Santūriai nepalankių ES ekonomikos situacijos prognozių akivaizdoje, darbe pristatytos situacijos Lietuvos darbo rinkoje pokyčių prielaidos artimiausiu laikotarpiu. Raktiniai žodžiai: registruotas nedarbas; nedarbo ir užimtumo stebėsena; bedarbių perėjimas į užimtumą. [Iš leidinio]

ENIndicators that reflect the transition from unemployment to employment are an important element of the monitoring systems of employment services in EU countries. Monitoring employment trends is a complex task that usually goes beyond quantitative parameters. The correct application and interpretation of the indicators is inseparable from contextual phenomena, and the use of comparative analyses at different scales, e.g. time, territory, makes it possible to increase the informativeness of this indicator. The aim of the paper is to identify, on the basis of the available data, the trends in the transition from unemployed to employment at the national and territorial level, and to forecast possible shirtterm development scenarios for the selected jobplacement indicators. The methodological part of the paper assesses the links between unemployment trends and jobplacement indicators. The methodological approach to the assessment of differentiation of jobplacement indices are described there. On the basis of the data from the customer service units of the national Employment Service, an analysis of the spatial distribution of the transition of the registered unemployed to employment was conducted. The forecast of the indicators was based on short-term historical data from the customer service units and economic context variables. In the face of relatively unfavourable forecasts for the EU economic situation, the paper presents the assumptions for changes in the situation on the Lithuanian labour market in the short term. Keywords: registered unemployment; employment and unemployment monitoring; transition from unemployment to employment. [From the publication]