LTAutorių teisių pažeidimai (piratavimas) knygų leidyboje ypač išplito įsivyravus skaitmeninės informacijos sklaidai. Lietuvos leidėjų asociacijos (2017) duomenys rodo, kad legaliai platinamos elektroninės knygos bendroje Lietuvos leidybos apimtyje sudaro 3–5 % rinkos, o plėtrą stabdo leidėjų baimė, kad jų išleistos knygos bus platinamos nelegaliai. Knygų piratavimo kaip reiškinio tyrimų Lietuvoje yra atlikta, nors dažniausiai piratavimas yra įtraukiamas į didesnės aprėpties tyrimus kaip nedidelė sudedamoji dalis. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto mokslininkų (Macevičiūtė, Gudinavičius, & Šuminas, 2014) atliktas ir Lietuvos kultūros tarybos finansuotas tyrimas „Skaitmeninė leidyba Lietuvoje 2014“, Lietuvos leidėjų asociacijos (2017) inicijuotas tyrimas „Knygų leidybos sektoriaus vystymasis Lietuvoje“. Šiuose tyrimuose trumpai paminėti ir autorių teisių pažeidimo aspektai. Tiksliniai, Kultūros tarybos finansuoti tyrimai, skirti aiškintis piratavimo priežastis ir pasekmes (Gudinavičius & Grigas, 2019, 2022a) bei legalių ir nelegalių elektroninių knygų prieigą Lietuvoje (Grigas, Gudinavičius, & Černevičiūtė, 2021; Gudinavičius & Grigas, 2022b), atskleidė, kad tiek leidėjai, tiek autoriai menkai suvokia technologines piratavimo galimybes, realų nelegaliai platinamų knygų mastą bei koreliaciją su legaliai platinamų knygų asortimentu.Atlikti tyrimai rodo, kad vyrauja nuostata, jog viena iš elektroninės leidybos lėtos plėtros priežasčių yra piratavimo baimė. Kai kurie autoriai ir leidėjai dėl galbūt nukentėsiančio spausdintų knygų pardavimo prieštarauja elektroninių knygų publikavimui. Šias nuostatas formuoja faktas, kad Lietuva įvairiuose piratavimo lygio tyrimuose yra lyderių sąrašuose pasaulyje (European Union Intellectual Property Office, 2023). Dažniausiai apie piratavimą girdime kaip apie negatyvų reiškinį, kuris turi didelę neigiamą įtaką knygų leidybos verslui. Bandydami apsisaugoti nuo nelegalaus platinimo kai kurie leidėjai svarsto imtis elektroninių knygų apsaugos nuo nelegalaus platinimo priemonių, tačiau jos dažnai apriboja skaitytojus, varžo jų patogumą skaityti savo pamėgtuose ar keliuose prietaisuose, ir taip sukelia skaitytojų nepasitenkinimą. Šiame tyrime apžvelgsime ir palyginsime pasaulyje egzistuojančių elektroninių knygų apsaugos nuo nelegalaus platinimo būdus, identifikuosime Lietuvos internetiniuose knygynuose naudojamus elektroninių knygų apsaugos būdus ir išsiaiškinsime tokių elektroninių knygų pirkėjų ir skaitytojų požiūrį į naudojamus (ar nenaudojamus) apsaugos būdus bei suformuluosime praktinį šių rezultatų pritaikymo planą – rekomendacijas. [Iš Įvado]