Audiatyvinio muzikos pažinimo modelis: klausos lavinimo strategija : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjamas muzikinės klausos fenomenas kognityviniu aspektu. Tyrimo tikslas - suformuoti kognityvinės muzikinės klausos teorijos metmenis, kuri galėtų tapti naujausiais mokslo atradimais grindžiamos muzikinės klausos lavinimo metodikos pagrindu. Problema sprendžiama nagrinėjant uždavinius, siejamus su jutiminiais ir dvasingaisiais muzikos pažinimo aspektais: aptariami muzikos kaip akustinio teksto suvokimo ypatumai, atskleidžiami specifiniai ir nespecifiniai muzikinės klausos požymiai bei žmogaus kognityvinių gebėjimų išmanymo svarba pedagoginiame procese. Disertacijoje įvestos ir pagrįstos auralinės percepcijos tyrinėjimui aktualios muzikinės girdos, auralinės erdvės, audiacijos ir audiosintagmos sąvokos bei jų ryšys su muzikinio mąstymo procesais. Tyrimo naujumas ir originalumas siejamas su netradiciniu požiūriu, siekiančiu tiriamą reiškinį stebėti jam būdingos veiklos - skambančios muzikos - aplinkoje. Disertacijoje analizuojami, lyginami, sisteminami ir interpretuojami pažinimo filosofijos, fiziologijos, psichofiziologijos, neurobiologijos, muzikos psichologijos, pedagoginės psichologijos, sisteminės bei kognityvinės muzikologijos mokslų atradimai. Išvadose pateikiamos muzikos pažinimo, muzikos percepcijos, audiatyvinio muzikos pažinimo ir percepcinio klausos lavinimo konstantos. Jų pagrindu formuojamos muzikinės klausos lavinimo prielaidos, muzikinės klausos formavimo principai ir gairės naujai muzikinės klausos lavinimo metodikai. [Iš leidinio]

ENThe thesis analyses musical hearing phenomenon from a cognitive aspect. The objective of the analysis is to develop a frame for cognitive musical hearing theory, which might become the newest scientific invention based on methodoly of developing musical hearing. The problem is solved by dealing with tasks related to sensitive and spiritual aspects of music cognition: the author describes particularities of understanding music as acoustic text, discloses specific and non-specific evidences of musical hearing, and highlights the importance of knowing human cognitive abilities in educational process. The thesis presents and substantiates new concepts important for analysing aural perception, such as: musical listening, aural spaces, audiation, and audiosintagma, and discloses their relation to musical thinking processes. Newness and originality of the research is related to a non-traditional aspect of analysis – monitoring the phenomenon being analysed in a musical environment. The thesis analyses, compares, structures, and interprets scientific inventions in the area of cognitive philosophy, physiology, psychophysiology, neurobiology, musical psychology, pedagogic psychology, and systemic and cognitive musicology. Findings disclose constants of musical cognition, musical perception, audiative musical cognition, and perceptive development of hearing. On the basis of them, the author forms preconditions for and principles of the development of musical hearing as well as benchmarks for new musical education methodology.