Atminties komunikacija archyvuose, bibliotekose ir muziejuose: Europos Sąjungos strateginio požiūrio analizė : disertacija

LTDisertacijos objektas – atminties komunikacija archyvuose, bibliotekose ir muziejuose. Čia atminties komunikacija – visuma archyvų, bibliotekų ir muziejų veiksmų, nukreiptų į praeities reprezentacijų, grindžiamų šiuolaikinių bendruomenių socialiniais poreikiais ir aktualijomis, konstravimą. Nagrinėtos atminties apraiškos: socialinė atmintis ir kultūrinė. Darbo objektas tirtas Europos Sąjungos kolektyvinio požiūrio, kurį atspindi strateginiai dokumentai, nustatantys ES poziciją, prioritetus, veiklos kryptis nagrinėjamoje srityje, aspektu. Pirmoje dalyje apibrėžti institucionizuotos atminties komunikacijos dėsningumai archyvuose, bibliotekose ir muziejuose analizuojant šiuolaikinės atminties komunikacijos pažinimo tendencijas archyvistikos, bibliotekininkystės ir muzeologijos moksluose, nagrinėjant atminties sampratą įvairiuose moksluose, atskleidžiant atminties komunikacijos socialinius ir kultūrinius aspektus. Antroje dalyje išaiškinta ES atminties komunikacijos vizija ir atminties institucijų vaidmenys, atsispindintys ES strateginiuose dokumentuose. Nagrinėtos dabartinės ES kultūros paveldo politikos ištakos ir prielaidos. Atsižvelgiant į tai, kad su atminties komunikacija siejasi kultūros ir informacijos politikos kryptys, nagrinėtos ir kritiškai vertintos jų pagrindinės nuostatos, atlikta kultūros paveldo prioritetų analizė. Trečioje dalyje tirtas ES moksliniuose ir taikomuosiuose projektuose besiformuojantis požiūris į atminties komunikaciją ir atminties institucijas. Ištirtos ir įvertintos pagrindinės kultūros ir informacijos politikos strategijas įgyvendinančios programos. Išanalizuoti Kultūra 2000, Vartotojui draugiška informacinė visuomenė, Informacinės visuomenės technologijos, eTEN, eContent programų projektai.

ENThe theme of this dissertation is the communication of memory in archives, libraries and museums. Here the communication of memory is the whole of activities of archives, libraries and museums directed at a construction of representations of the past, based on the social needs and current events of modern societies. The following phenomena of memory are examined: social memory and cultural memory. The aim of this work is to carry out research on the collective viewpoint of the EU reflected by strategic documents stating the EU’s stance and priorities in the field. The first part highlights the patterns of the institutionalised communication of memory in archives, libraries and museums by analysing the trends of recognising modern communication of memory in archival science, library science and museum science, and examining the concept of memory of various schools of thought. The second part explains the EU’s vision of the communication of memory and the role of institutions of memory, reflected in EU strategic documents. Also examined are the sources and premises of the current cultural heritage policy of the EU. Taking into consideration that cultural and information policies are linked with the communication of memory, their main stipulations are examined, with an analysis provided of cultural heritage priorities. The third part examines the view that is formed in EU scientific projects and applied projects towards the communication of memory and institutions of memory. The main programmes that implement cultural and information policy strategies are examined and evaluated.

• Skaitmeninimas kaip mokslas : BARIS projekto patirtis / Rimvydas Laužikas. Informacijos mokslai. 2008, t. 46, p. 67-83.
• Skaitmeninių technologijų taikymas Lietuvos muziejuose 1990–2011 metais / Ignas Kapleris. Acta museologica Lithuanica. 2013, 1, p. 238-280.