Vyresnio amžiaus asmenų patikėjimo tikromis ir melagingomis naujienomis ypatumai

LTĮvadas. Internete vartotojai vis dažniau susiduria su melagingomis naujienomis, patikėjimas kuriomis gali sukelti neigiamų pasekmių. Analizuojant patikėjimą melagingomis naujienomis, žmonės dažniausiai traktuojami kaip vienalytė grupė, tačiau kai kurie anksčiau atlikti tyrimai leidžia manyti, kad gali egzistuoti skirtingos grupės. Šio tyrimo tikslas: išskirti vyresnio amžiaus žmonių klasterius pagal patikėjimo tikromis ir melagingomis naujienomis lygį ir įvertinti skirtumus tarp klasterių. Metodai. Tyrime dalyvavo 504 50–90 metų amžiaus žmonės (M = 64,37, SD = 9,10). Patikėjimas tikromis ir melagingomis naujienomis buvo vertinamas naudojant 10 naujienų antraščių sąrašą. Šešios iš šių antraščių buvo melagingos, keturios – teisingos. Buvo įvertinta respondentų vakcinacijos intencijos ir pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis. Analizė. Siekiant išskirti respondentų grupes atlikta klasterinė analizė, palyginta vakcinacijos intencijos ir pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis klasteriuose. Rezultatai. Išskirti ir replikuoti keturi klasteriai – vidutiniškai tikintys tiek melagingomis, tiek tikromis naujienomis; tikintieji tikromis, bet ne melagingomis naujienomis; linkę netikėti nei tikromis, nei melagingomis naujienomis; linkę tikėti tikromis ir melagingomis naujienomis. Asmenys, kurie pateko į tikinčiųjų tiek tikromis, tiek melagingomis naujienomis klasterį, pasižymėjo mažesnėmis vakcinacijos nuo COVID-19 intencijomis ir mažesniu pasitikėjimu politinėmis institucijomis.Išvados. Atliktas tyrimas suteikia svarbių įrodymų, kad pagal santykį su melaginga ir tikra informacija žmonės nėra vienodi, galima išskirti keturias grupes, išskirtos grupės tarpusavyje skiriasi prasmingais aspektais. Pagrindiniai žodžiai: patikėjimas melagingomis naujienomis; vyresnio amžiaus žmonės; klasterinė analizė; vakcinacijos intencijos; pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis. [Iš leidinio]

ENIntroduction. The spread of fake news on the internet is an increasingly serious problem. When analysing belief in fake news, people are usually treated as homogeneous group, however, previous studies suggest that different groups may exist. This study aims to identify clusters of older people according to their level of belief in real and fake news. Methods. 504 people aged 50 to 90 years (M=64.37, SD=9.10) participated in the study. Belief in true and false news was assessed using 10 news headlines (six false, four true). Respondents’ vaccination intentions and trust in democratic institutions were assessed. A cluster analysis was performed to distinguish between groups of respondents. Results. Four clusters were identified and replicated: moderately believing in fake and real news; believing in real but not in fake news; tending not to believe in either real or fake news; and tending to believe in both real and fake news. Individuals who fell into the cluster of believers in both real and fake news had lower intentions to vaccinate against COVID-19 and lower trust in political institutions. Conclusions. The study provides evidence that people aren’t homogeneous in their belief in fake and real news, and four meaningful clusters can be distinguished. Keywords: belief in fake news; older people; cluster analysis; vaccination intentions; trust in democratic institutions. [From the publication]

• Skaitmeninės atskirties požymiai ir lygmenys : Lietuvos atvejo analizė / Andrius Šuminas, Arūnas Gudinavičius, Arnas Aleksandravičius. Informacijos mokslai. 2018, t. 81, p. 7-17.
• The Importance of media literacy education: how Lithuanian students evaluate online news content credibility / Andrius Šuminas, Deimantas Jastramskis. Central European journal of communication. 2020, vol. 13, no. 2, p. 230-248.
• Threats of propaganda and the information war on Lithuanian security / Viktor Denisenko. Lithuania in the global context: national security and defence policy dilemmas / by editors Irmina Matonytė, Giedrius Česnakas and Nortautas Statkus. Vilnius: General Jonas Žemaitis Military Academy of Lithuania, 2020. P. 235-248.
• Vartotojų elgsena elektroninėje prekyboje / Arnoldina Pabedinskaitė, Viktorija Šliažaitė. Verslas: teorija ir praktika. 2012, t. 13, Nr. 4, p. 352-364.