Apšvietos epistemologija Lietuvoje XIX a. pirmojoje pusėje : disertacija

LTDarbo objektas – pažinimo teorijos, atstovautos XIX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje, genezė ir savitumai. Nagrinėjamos Vakarų filosofinės recepcijos bei intelektinės tradicijos problemos. Nustatoma, jog epistemologijos problematiką lėmė veiksmingesnės mokslo teorijos paieška, transcendencijos problemos aktualizacija, būtinybė ginti krašto teoretikų nekvestionuojamą episteminį realizmą nuo skeptinių bei idealistinių krypčių. Pažinimo teorija Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu įtapo į krašte susiformavusią, apšvietai būdingą eklektinės filosofijos tradiciją. Detalizuojamos eklektinės filosofijos ypatybės, pabrėžiamas filosofijos istorijos studijų vaidmuo formuojantis vertinamiesiems filosofijos raidos stereotipams. Eklektinė tradicija sąlygojo dominuojančių empiristinių, sensualistinių komponentų derinimą su racionalistiniais postulatais. Darbe detaliau tyrinėjamas vienas pagrindinių šių postulatų – sveiko proto gebėjimas identifikuoti pažįstamojo pasaulio tikroviškumą bei užtikrinti pažinimo objektyvumą. Išsamiau aptariama škotų Common sense mokyklos recepcijos mastas ir aplinkybės, nustatoma, kad ši mokykla recipuota netiesiogiai, per prancūzų autorius, pirmiausia – filosofijos istorikus. Darbe išskiriami du tiriamos epistemologijos variantai: fundamentalistinė Angelo Daugirdo koncepcija ir prepozityvistinė Jano Sniadeckio koncepcija. Argumentuojama, kad laikmečio kontekste šių autorių epistemologinės teorijos nebuvo nei anachronistinės, nei epigoniškos, kaip lig šiol buvo teigiama. [Iš leidinio]

ENThe subject matter of the study is the genesis and peculiarities of the theory of knowledge represented in Lithuania in the first half of the 19th century. The problems of the Western philosophical reception and intellectual tradition are being considered. It emerged that the problems of epistemology arose as a result of the quest for a more efficient scientific theory, actualisation of the problem of transcendence, the necessity to protect the unquestioned epistemic realism of theorists of the country from sceptical and idealistic trends. The theory of knowledge of the period in question in Lithuania found its place in the tradition of eclectic philosophy, incident to enlightenment, established in the country. Properties of eclectic philosophy are given in detail, emphasis is put on the role of the studies of history of philosophy in formation of the stereotypes of evolution of philosophy under assessment. Eclectic tradition allowed combination of prevailing empiric and sensualistic components with rationalistic postulates. The study treats one of the key postulates, which is capacity of common sense to identify verisimilitude of the cognised world and ensure objectivity of cognition, in detail. An in-depth discussion is provided as to the scale and circumstances of reception of the Scottish Common sense school. It is determined that this school is received indirectly through French authors, above all philosophy historians. Two variants of the epistemology in question are distinguished: the fundamentalistic conception of Angel Daugirdas and the prepositivistic conception of Jan Sniadecki.Epistemology of Enlightenment in Lithuania of the First Half of the 19th century.

• Abicht and Śniadecki: about a turbulent philosophical dispute at the Imperial University of Vilnius in 19th century / Tomasz Kupś. Problemos. 2023, t. 104, p. 47-61.
• Лев Карсавин. Рецепция мыслителя в условиях провинциализма и глобализации / Андрюс Коницкис. Регионализм как культурная альтернатива глобализации / редакционная коллегия: Вацловас Багдонавичюс ... [et al.]. Гродно: Гродненский государственный университет имени Янки Купалы, 2005. P. 35-40.