Lietuvos Žiemgalos tarmės

LTŽiemgalių ir lietuvių šnektų sutapimas kartais gali būti atsitiktinis, formalus: dar prieš 100 metų šiaurės panevėžiškiai balsius i, u platino mažiau, daug rečiau redukuotos galūnės. Ne toks senas ir sutapimas, kai skirtingoms žiemgalių sritims priklausiusios žemės dabar kalba skirtingomis tarmėmis: Linkuvos, Žeimelio, Vaškų, Saločių apylinkės (Ūpmalos sritis) - panevėžiškių, Žagarės, Joniškio apylinkės (Žagarės sritis) - vidurio aukštaičių, Akmenės apylinkė tarp Vegerių ir Laižuvos (Duobelės srities pietinis pakraštėlis) - žemaičių. Abipus buvusios žiemgalių ribos lietuvių tarmės dabar nesiskiria, o didesnę žiemgalių dalį asimiliavusios latvių tarmės panašesnės į kitas latvių tarmes. Kuršiai ir žiemgaliai ribojosi, o vietoj jų atsiradę žemaičių ir panevėžiškių tarmės galėjo būti atskirtos kiek vėliau siauru šiauliškių ruoželiu dėl labai intensyvios aukštaičių kolonizacijos. [Iš straipsnio, p. 90]

ENThe northwestern local dialect of Panevėžys (the Mūša river basin) is spoken in the southeastern corner of the Semigallian area. We have very little data concerning the Semigallian language, because it became assimilated and extinct. The traditional local dialect of Panevėžys (having full reduction ofshort inflections in the north) was formed a century ago, and we have enough data concerning it. Since the 4th millennium B. C. till the 15th century A.D. the Mūša river’s sides were sparsely populated. Two tribes of people had changed there: Finno-Ugrians and Semigallians. Lithuanians adopted some peculiarities of their languages. [From the publication]