Žiemgalos vardas skandinavų rašto paminkluose

LTTarp pirmųjų šaltinių, kuriuose užfiksuotas Žiemgalos vardas, visada minimi skandinavų vikingų runomis XI a. išrašyti akmenys, rasti Švedijoje. K. Būga minėjo vieną, vadinamąjį Mėrvalos akmenį. J. Kabelkos "Baltų filologijos įvade" minimi jau du akmenys: Gekstenos ir Nedervalo. Šiuos akmenis mini ir Z. Zinkevičius "Lietuvių kalbos istorijoje", kur jie taip pat vadinami Gekstenos ir Nedervalo vardais. Tiksli akmenų buvimo vieta, jų dydis ir išvaizda lietuviams nebuvo žinoma; žinota tik tiek, kad jie yra kažkur pietryčių Švedijoje. Šią informaciją dabar galima patikslinti: Mėrvalos akmuo yra už 50 km, Gioko-už 65 km į vakarus nuo Stokholmo. Yra ir trečiasis įrašas, Lietuvoje gal net nežinotas. Tai vadinamoji Sigtūnos svarstyklių dėžutė. Visi trys atvejai, ypač du paskutinieji, yra tikslintini. [Iš straipsnio, p. 79]

ENAmong the first sources where the name of Semigallia is met the stones covered with Scandinavian Vikings’ runes found in the 11th century in Sweden are always mentioned. The exact place of the stones, their size and appearance were not known to Lithuanians. The author makes their place more exact, describes, comments on the text ofthe writings and gives illustrations. Those are the stones in Mervalla and Gokstenen and the box of Sigtuna scales. The inscription on the stones in Mervala is the most true from all those three mentioned inscriptions of Semigallia’s name. The name of Semigallians is also found in “Yngvars Saga” and “Annales Ryenses” cronicles. [From the publication]