Holokausto postsekuliarumas: tarp kritikos ir supratimo

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Holokausto postsekuliarumas: tarp kritikos ir supratimo
Publication Data:
Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022.
Pages:
387 p
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Pratarmė / Tomas Sodeika — Padėkos — Įžanga — SCHEMA: NACIONALSOCIALIZMAS KAIP POLITINĖ RELIGIJA, ARBA KAIP SUPRASTI ERICĄ VOEGELINĄ? — Holokaustas: Digresija apie pamatinę sąvoką ir jos veriamą prarają — Sunaikinimas kaip paaukojimas: Religijos politologijos iškaba — Truputis ištakų: Sąvokos striginėjimai ties ideologinės kovos slenksčiais — Ką sako ir pasako Voegelinas veikalo Politische Religionen pratarmėje? — Recepcijos paradoksai, Voegelinonesu(si)pratimai ir Arendt kritika — VISIO: HITLERIO TIKĖJIMAS, MITAS, KULTAS - (NE)SUPRANTAMA ANTI-RELIGIJA? Metodologinis ekskursas: Krokodilizacija ir susikalbėjimo galimybės sąlygos — Adolfo Hitlerio tikėjimas ir savimonė: Atsargiai, pavojingai cituojama Mein Kampf. — Tikėjimas (į) Hitlerį: Mieli Vokietijos žmonės, jų sapnai ir šventybės (at)pažinimas — „Žydų klausimo“ religiškumas: Vaizdiniai, implikacijos, sugestijos — Interpretacijų konfliktas: Nacionalsocializmo anti-religiškumas — ACTIO: NACIONALSOCIALISTINIO NAIKINIMO PAGRINDAI, SPRENDĖJAI, VYKDYTOJAI. Naikinamoji ideologija kaip supratimo kliuvinys — Sumanytojai ir sprendėjai, arba Ar naikinamasis blogis turėjo šaknį? — Iešmininkai ir sraigteliai, arba Ar banalybė visada plokščia? — Žmonių naikintojai, jų liudijimai ir Garažo žudiko atvaizdas kaip supratimo riba — (Ne)supratimas paskui Arendt: Ekstremalus ar absoliutus blogis? —PASSIO: VILNIAUS ŽYDŲ NAIKINIMO (ne) PATYRIMAS IR (AUTO)REFLEKSIJA. Apie patyrimo pagrindą: Aukos, išgyvenusieji, įgalinimai — Sunaikintųjų egodokumentai: Chapunai, budeliai, avys, viltys — Išgyvenusiųjų žydų pasakojimai: Austrų poetas, lenkų plėšikas, paišantis berniukas — Vietos liudytojai: Panerių kronika ir tragedija, Lukiškių kasdienybė ir Putino tyla — Trumpas baigiamasis nemokslinis prierašas apie negalimybes po Aušvico — JUDICUM: HOLOKAUSTO KAIP PILIETINĖS RELIGIJOS MODELIO KONTŪRAI. Įstatymo galia: Nuo Niurnbergo eufemizmo iki draudimo neigti — Kaltinimas nuo „užsakymo“ iki „patvirtinimo“: Jeruzalės bylos istorija — Kaltinamieji - (buvę?) naikintojai: Savimonė, • (ne)sąžinė, (ne)moralumas — Liudytojai: Sulaikytas kerštas, mistifikuota reprezentacija, (be)galinis teisingumas — Vietoj nuosprendžio: Holokausto atminimo kultūros sakralizacija. Pabaiga — Bibliografija – Summary — Asmenvardžių rodyklė.
Summary / Abstract:

LTKnygoje užsimojama postsekuliarybės požiūriu apmąstyti ir aprašyti nacionalsocialistinės Vokietijos užsimoto ir vykdyto masinio žydų naikinimo vizijas ir praktikas, jų patyrimą iš apačios, aiškinimus dabartyje, vertinimą iš šono. Ypatingas dėmesys skiriamas liudytojų balsų paieškai, skaitymui, interpretavimui nacionalsocialistinio savęs ir žydų matymo, jų naikinimo organizavimo ir vykdymo; asmeninio viso to patyrimo, nuo tapimo auka iki sukinėjimosi aplinkui situacijose, apsistojant ties tomis vietomis, kurios galbūt iškalbingos sekuliarybės ir religiškumo santykio požiūriu. [Leidėjo anotacija]

ENThis book originated after an unplanned development of the original idea to dwell upon what kind of evil and how it appears, may be and is palpable in the National Socialist extermination of the Jews - in an event and experiences, interpretations and imagining/imaging. Since that extermination is mostly and commonly called the Holocaust, by using the concept in parallel both as an interpretation of history and as a culture of remembrance, it seemed quite natural to question the (quasi) religious connotations that clearly resound in it: a burnt offering, sacrifice - what is it? What and whose religious tradition can be discussed, what links can we look for with the burnt offering that pleases the Lord when we deal with an ambition that is obviously meaningless and destroys all humanity and thus religiosity? After starting to write the book, it quickly became evident that the reflection on these issues is impossible at least in passing without making mention of two important notional intellectual traditions. The first one is marked by the approach, the concept of political religion, which is rather more firmly rooted in political science, although it originated on the frontier of political philosophy and the history of ideas. Its originator is Eric Voegelin, or rather the preface of his second edition booklet that was published already in 1938. The second one is not a theoretical interpretation, but rather a tradition of cultural practice, when the relationship with the Holocaust (as with what happened, assassinated people, the experiences of the victims, etc.) tends to be given a certain sacredness, the memory to be turned into a unique civil ritual, as if it were religion.Seemingly by accident, both intellectual practices are associated with the name and texts of Jurgen Habermas. It is not that he establishes these practices or performs them in an exemplary manner, but in some sense he gives them post hoc a common ground precisely with his concept of postsecularism. On the one hand, when he raised this concept publicly 20 years ago, he had given philosophical meaning to secular discourses that use various religious concepts, thus to the approach of the political religion, on the other hand, he implicitly proposes to remember the Holocaust by focusing on a specific perspective of civil religion. Therefore, in some sense, this book is an extended critique of Habermasian discourse on the Holocaust, a rethinking and critique of politico-religious interpretation of National Socialism and its extermination of the Jews, and the civil-religious memory of the victims and aftermaths of that extermination. The fact that the book is primarily an ideologically historical rethinking and critique (of entrenched, poorly justified interpretations, images, models) gives it a certain shade of deconstruction (perhaps it would be more reasonable to say - hermeneutical criticism). It is described at the beginning and at the end of the book. But certainly no less important, and looking at the essence - more important for this text, is the questioning of matters that may nevertheless be perceived since we have already started talking about faith, something similar to a religious experience in that dehumanizing and dehumanized field of extermination of people and humanity. How to approach this, what and how did the Nazis themselves, from ideologists and mass murderers, perceive; how did the Jews, who were condemned to extermination and finally exterminated or miraculously saved by others or themselves, survive; how did it look then, later to them or to others who experienced, witnessed, heard it from the side? [...]. [From the publication]

ISBN:
9786090707791
Related Publications:
  • Lietuvos laikinoji vyriausybė : posėdžių protokolai, 1941 m. birželio 24 - rugpjūčio 4 d. / [parengė Arvydas Anušauskas]. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001. 183 p., [8] faks. lap.
  • Panerių dienoraštis 1941-1943 m / Kazimierz Sakowicz ; tekstus iš lenkų kalbos vertė UAB "Magistrai". Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2012. 201 p.
  • Vilniaus geto dienoraštis / Icchokas Rudaševskis ; [vertimas, sudarymas, įvadas Mindaugo Kvietkausko] ; [vertimas į jidiš kalbą, komentarai Akvilės Grigoravičiūtės] ; [palydimasis žodis Fainos Kukliansky]. Vilnius : Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, 2018. 346 p.
  • Vilniaus mitas ir jo revizija Vinco Mykolaičio-Putino dienoraštyje / Manfredas Žvirgždas. Colloquia. 2023, 52, p. 34-52.
  • Viltis stipresnė už gyvybę: Vilniaus geto dienoraštis / Zeligas Kalmanovičius ; sudarytojai Stanislovas Stasiulis, Saulė Valiūnaitė ; iš hebrajų kalbos vertė Olga Lempert. Vilnius : Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, 2021. 226 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/106453
Updated:
2024-09-04 15:42:45
Metrics:
Views: 25
Export: