Sakralumo hipotezė: Ričardo Kabelio ir Mykolo Natalevičiaus muzikos erdvėlaikiai

LTDabarties lietuvių kompozitorių kūryboje iškyla unikalaus vizijų erdvėlaikio fenomenas. Tai tarsi ypatingas egzistencijos pasaulio sureikšminimas, kada pats kūrinys tampa „gyvybės kosmosu“, nepažeidžiama sistema, nepavaldžia laikui, pulsuojančia savo traukos centrų erdvėse. Stebima siekiamybė sukurti galimą alternatyvų sakralumą arba muzikos praeičių susiliejimo utopiją, išlikusią tolimų atminčių vizijose. Tokiomis tendencijomis alsuoja Ričardo Kabelio (*1957) ir jo mokyklos atstovo Mykolo Natalevičiaus (*1985) kūrybos veikalai. Tačiau pastebimas ir esminis jų autorinių krypčių išsiskyrimas, susijęs su gausmo modeliavimo pozicija sakralumo ir baltiškojo minimalizmo atžvilgiu. Kabelio atveju - tai siekis atkurti baltiškąją tapatybę kaip dar vieną civilizacijos lopšį, pateikti jos harmoniško skambesio idilę - sapną - utopiją. Natalevičius linksta į krikščioniškojo civilizacijos sakralumo konceptą, kurio reikšmės glūdi intonacinėje giesmės sklaidoje, jos universumo spektruose - jungtyse ir susiliejimuose tyrinėjant gausmo ir tylos prigimtis. Abiem naujosios lietuvių muzikos atvejais atsiveria ypatingas sakralumo hipotezės ir meditacinių refleksijos būsenų asociatyvus laukas, bylojantis nenuspėjamą paradigminės situacijos kismą. Raktažodžiai: Ričardas Kabelis, Mykolas Natalevičius, minimalizmas, sakralumas, erdvėlaikiai, utopija, baltai, civilizacija, choralas. [Iš leidinio]

ENThe contemporary work of some Lithuanian composers focuses on the drone-like, vision-like phenomenon of spacetime. It is aimed at distinctly embodying the singular existence when the piece becomes a “separate world” or a cosmogonic phenomenon with its own circulatory system and alternative space. This also reveals the semantics of the sacred, merging with the depths of memory and the dreams of civilisations lost to the sands of time that transforms it. Two composers stand out whose work is open to this search of alternative sacredness. They are Ričardas Kabelis (*1957) and a follower of his school now on his own path of discovery Mykolas Natalevičius (*1985). Nevertheless, the divergence of their creative directions is clear and essential, allowing us a closer look at the relationship between contemporary music and the sacred. In the case of Kabelis, it constitutes an aspiration to reconstruct the Baltic identity or even the Baltic civilisation that may have existed, and to present the dimension of its visions within the harmonic system based a ritualistic mantra of folk intonations and principles of chord structure inspired by the theory developed by Julius Juzeliūnas (1916-2001), a national modernist classic. Here, Kabelis is building his own utopia of the Baltic civilisation and sacredness, immersing the listener in an idyllic sutartinė-like (a type of polyphonic Lithuanian folk song) sound (Kalno sutartinė, 2011; Kalno trejinė, 2016) or in the matrix of civilizational intersections between the East and West. In this way, he substantiates his concept – through the chords from Wagner’s Tristan (1865), Skriabin’s Prometheus (1910) and Juzeliūnas’s Lygumų giesmės (Songs of the Plains) (1982), evoking the vision of an intersection of epochs in the piece Mito sutvirtinimas (Confirmation of Myth) (2019).For Kabelis, this is a significant reinforcement of the idea of a Baltic civilisation that existed between the East and the West. Meanwhile, its sacredness acts as a halo of mythic expression that accompanies this utopia of dreams of past archetypes. Also remarkable is the creative act of breaking out of the dystopian realities of the present. In contrast, Natalevičius chooses the world “maps” of an explorer of alien expression and the Christian chorale paradigm (Campana, 2011, Psalmus 150, 2017; The Journey to Unknown, 2018). The meanings of his music unfold along the spectrums of the universality of past cultures as if exploring the nature of drone and silence, relying on the polyphony of hymns for developmental shifts. For Natalevičius, the organ, bells and the chorale hold the essential value of the dimension of drone that shapes the ideas of his works. In the works of both composers of contemporary Lithuanian music, a field of meditative states and the imagery of the hypothesis of sacredness opens up, only in one case it is structured into a post-civilisation utopia, while in the other it speaks of the fragility and turmoil of the contemporary entireties of heaven and earth in an unpredictable, dream-like manner. Keywords: Ričardas Kabelis, Mykolas Natalevičius, minimalism, sacredness, spacetimes, utopia, Baltic civilisation, chorale. [From the publication]

• Broniaus Kutavičiaus kompozicijos - "svetimo" raiška / Inga Jankauskienė. Menotyra. 2001, Nr.3 (24), p. 68-77.
• Helėniškoji filosofija nuo Numenijo iki Sirijano / Algis Uždavinys. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003. 330 p.
• Lietuvių religija ir mitologija : sisteminė studija / Gintaras Beresnevičius. Vilnius : Tyto alba, 2004. 291 p.
• Visi dievai : "panteono" sąvokos kilmė, pirminis turinys ir lietuviškas atitikmuo / Dainius Razauskas-Daukintis. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014. 38 p.