LTRemiantis XX a. antrosios pusės – XXI a. pradžios rašytiniais šaltiniais nagrinėjami linksniuojamųjų žodžių vietininkų – vienaskaitos ir daugiskaitos inesyvo ir iliatyvo – formų kirčiavimo polinkiai pietų aukštaičių patarmėje. Straipsnyje siekiama sinchroniniu požiūriu aprašyti vietininkų kirčiavimo ypatybes, paaiškinti akcentuacijos įvairavimo priežastis, nustatyti toje pačioje šnektoje akcentinių variantų turinčių formų arealinį paplitimą. Tyrimas parodė, kad pietų aukštaičių patarmėje vartojamų vietininkų kirčiavimui įtakos turi akcentuacijos analogija, semantika, polinkis į akcentinį variantiškumą ir oksitonezę. Paaiškėjo, kad dvejopai kirčiuojamos vietininkų formos dažniau užrašomos pietvakarinėse ir pietinėse šnektose. Esminiai žodžiai: pietų aukštaičių patarmė, vietininkas, iliatyvas, inesyvas, kirčiavimo variantas. [Iš leidinio]
ENThe study delves into accentuation patterns within the locative cases — singular and plural inessive and illative — in the Southern Aukštaitian dialect. It draws upon written sources spanning the second half og the 20th century to the early 21st century. The article aims to describe the accentuation features of the locative cases from a synchronic perspective, explain the reasons behind accent diversification, and map the areal distribution of accented variants within the same subdialect. The findings reveal that the accentuation of locatives in the Southern Aukštaitian dialects is influenced by accentuation analogy, semantics, and a tendency for accentual variation and oxytonesis. Interestigly, it emerged that locative forms exhibiting dual stress patterns are more prevalent in southwestern and southern subdialects. Keywords: southern Aukštaitian subdialect, locative case, inessive, illative, accent, variant. [From the publication]