LTSu Klaipėda susijusių laivų katastrofos iki šiol yra mažai tyrinėta tema. Nors istorikai, remdamiesi rašytiniais šaltiniais ir povandeninės archeologijos duomenimis, tyrinėja laivybos nelaimių istoriją, iki šiol neturime išsamesnio darbo, katalogavusio įvairių laikotarpių su Klaipėda susijusių laivų katastrofas ir avarijas. Tai susiję su negausiais, dažnai sunkiai prieinamais, rašytiniais šaltiniais bei nedideliu istorikų susidomėjimu šia tema. Apie XVIII a. laivų katastrofas žinoma mažiausiai. Norint sužinoti apie šio laikotarpio laivų katastrofas reikia ieškoti naujų, iki šiol netyrinėtų šaltinių. Vienas tokių – Londone 1734 m. pradėtas leisti periodinis leidinys „Lloyd's List“. Šios publikacijos tikslas – paskelbti su Klaipėda susijusių laivų katastrofas, surastas leidinio „Lloyd's List“ numeriuose iki 1800 m. Peržiūrėjus 1741–1800 m. „Lloyd's List“ numerius, surasti 199 įrašai apie su Klaipėda susijusių laivų katastrofas ir avarijas. Ankstyviausias įvykis fiksuotas 1750 metais. 54 įrašuose pateikti duomenys apie laivų avarijas Klaipėdoje ir netoli jos, likusiuose – apie įvykius kitose Europos vietose (Danijos, Švedijos, Anglijos, Škotijos, Airijos, Olandijos ir kt. šalių pakrantėse). Santrauka Su Klaipėda susijusių laivų katastrofos iki šiol yra mažai tyrinėta tema. Nors istorikai, remdamiesi rašytiniais šaltiniais ir povandeninės archeologijos duomenimis, tyrinėja laivybos nelaimių istoriją, iki šiol neturime išsamesnio darbo, katalogavusio įvairių laikotarpių su Klaipėda susijusių laivų katastrofas ir avarijas. Tai susiję su negausiais, dažnai sunkiai prieinamais, rašytiniais šaltiniais bei nedideliu istorikų susidomėjimu šia tema. Apie XVIII a. laivų katastrofas žinoma mažiausiai.Norint sužinoti apie šio laikotarpio laivų katastrofas reikia ieškoti naujų, iki šiol netyrinėtų šaltinių. Vienas tokių – Londone 1734 m. pradėtas leisti periodinis leidinys „Lloyd's List“. Šios publikacijos tikslas – paskelbti su Klaipėda susijusių laivų katastrofas, surastas leidinio „Lloyd's List“ numeriuose iki 1800 m. Įrašuose dominuoja britų (anglų ir škotų) laivai, kitų šalių (Airijos, Prūsijos, Švedijos, Portugalijos) laivai aprašomi tik pavieniais atvejais. Dažniausiai įrašuose nurodomas tik pats laivo praradimo faktas. Atvejuose, kai aplinkybės nurodomos, dažniausiai minimas laivo išmetimas į krantą ar užplaukimas ant seklumos. Tik pavieniais atvejais nurodomos kitos avarijos aplinkybės: sudužimas, nuskendimas, susidūrimas su kitu laivu, gaisras, kontaktas su ledu. Laivybos incidentai dažniausiai vyko pavasarį (balandį ir gegužę), rudenį ir žiemą (gruodį ir sausį). Tai nenuostabu, kadangi būtent šiuo sezono metu Baltijos jūroje siaučia didžiausios audros. Vasarą, dėl gerų oro sąlygų, incidentų skaičius fiksuotas gerokai rečiau, o vėlyvą žiemą ir ankstyvą pavasarį įvykių neužfiksuota, nes dėl užšąlimo Baltijos jūroje laivyba nevyko. „Lloyd's List“ analizė parodė, kad šis šaltinis yra naudingas tyrinėjant su Klaipėda susijusių laivų katastrofas XVIII a. Ateityje reikėtų pratęsti šį darbą, analizuojant vėlesnius „Lloyd's List“ numerius (nuo 1801 m. imtinai). [Iš leidinio]
ENDisasters of ships related to Klaipeda is a topic that is still little investigated. Even though historians who ground on written sources and data of underwater archaeology scientifically explore the history of maritime disasters, still there is no comprehensive study that would catalogue Klaipeda-related ship disasters and accidents. This is because of scarce written sources which usually are of limited access and also by a low interest in the topic from historians. We know the least about ship disasters in the 18th century. To find out about disasters of this period, one needs to search for new, previously not investigated sources. A periodical journal “Lloyd's List” that started being issued in London in 1734 is one of such sources. The aim of the paper is to present Klaipėda-related ship disasters found published in issues of “Lloyd's List” until 1800. Aſter reviewing issues of “Lloyd's List” for the period 1741–1800, 199 records on Klaipedarelated ship disasters and accidents were found. The earliest event was mentioned in 1750. 54 records present data on ship accidents in Klaipeda and near this town; other records deal with events in different areas of Europe (near the coasts of Denmark, Sweden, England, Scotland, Ireland, Holland etc.). British (English and Scottish) ships dominate in the analysed texts; whereas vessels of other countries (Ireland, Prussia, Sweden, Portugal) are described in single cases only. Usually, only a fact of the loss of a ship is mentioned in the published information. In cases when circumstances are identified, ships washed ashore or grounded are mentioned most oſten. In single cases only, other causes of accidents, such as shipwreck, sinking, crashing into another ship, fire, contact with ice, are mentioned.Usually, accidents of navigation would happen in spring (April and May), autumn and winter (December and January). It is not surprising because this is the season when the most severe storms rage in the Baltic Sea. In summer, due to favourable weather conditions, the recorded number of accidents was lower; and in late winter and early spring no accidents were recorded because navigation did not proceed as a result of the frozen Baltic Sea. The analysis of “Lloyd's List” demonstrates that this source is useful for the investigation of Klaipeda-related ship disasters in the 18th century. Further, this work should be continued analysing later issues of “Lloyd's List” (starting from the year 1801 inclusive). [From the publication]