LTDisertacijos tikslas – nustatyti ir apibūdinti mokinių pilietiškumo nuostatų, kaip demokratijos sistemos stabilumo ir integravimosi į ją svertų, formavimosi bei raiškos specifiką ir juos veikiančius mikro ir makro veiksnius socialiniame, politiniame bei kultūriniame kontekste. Pirmojoje darbo dalyje pristatomos ir analziuojamas toerinės tyrimo prielaidos: apbūdinamos pilietybės ir pilietiškumo koncepcijos, socializacijos, socialinių nuostatų, socialinio kapitalo, mikro ir makro integracijos, struktūrinės veiksmo teorijos ir demoktatijos modeliai ir kt. Antrojoje dalyje aiškinamasi, kokios yra pilietiškumo nuostatų tendencijos Lietuvoje XX amžiuje, kaip jos reiškiasi mokinių įgytų kompetencijų kontekste. Darbe pateikiama tarptautinių ir Lietuvos tyrimų pilietiškumo tematika apžvalga ir palyginamoji analizė. Trečiojoje dalyje pateikiami empirinio tyrimo parametrai ir pagrindinės kintamųjų charakteristikos, įvairiais pjūviais analizuojami bei apibendrinami tyrimo rezultatai. Taip pat analizuojamos Lietuvos pilietiškumo tendencijos lyginamojoje perspektyvoje kitų Europos šalių kontekste. [sutrumpintas autoriaus tekstas]
ENThe goal of dissertation is to define and describe civic attitudes among school-children, understood as levers of stability of democratic society and integration into it, specific features related to their formulation and expression as well as micro and macro factors affecting them in social, political, and cultural context. In the first part of the work, one is presented with analysis of theoretical research assumptions: the author defines the concepts of citizenship and civic-mindedness, socialization, social attitudes, social capital, micro and macro integration, structural action theories and democratic models, etc. In the second part, the author examines what trends affected civic attitudes in Lithuania in XX century, how they manifest themselves in the context of competencies acquired by school-children. The work presents review and comparative analysis of international and Lithuanian research on civic issues. In the third part, the author presents the scope and characteristics of main variables, analyzes and summarizes the findings of the research from different dimensions. Also, the author analyzes trends in Lithuanian civic attitudes in a comparative context of other European states.