Liaudies pamaldumo elementai Aldonos Elenos Puišytės kūryboje

LTSvarbūs A. E. Puišytę formavę veiksniai yra krikščioniškoji kultūra, išlaikyta agrarinė pasaulėjauta, domėjimasis filosofija ir Vakarų Europos kultūriniu kontekstu. Straipsnyje siekiama atskleisti, kokie religinio pasaulėvaizdžio elementai būdingi A. E. Puišytės kūrybai. Pasitelkiama Lietuvoje skelbta medžiaga apie liaudies pamaldumo praktikas, remiamasi teorinėmis studijomis. Straipsniu siekiama pasigilinti į konkrečias liaudies pamaldumo praktikų pasireiškimo formas. Tyrimo objektas – liaudies pamaldumo elementai A. E. Puišytės kūryboje. Tyrimo tikslas – apžvelgti liaudies pamaldumo elementus ir praktikas A. E. Puišytės poezijos rinkiniuose, išleistuose po 1990 m. Tyrimo uždaviniai:1. Remiantis teorine literatūra ir literatūros kritikos straipsniais, nustatyti, kokie liaudies pamaldumo elementai būdingi A. E. Puišytės kūrybai; 2. Charakterizuoti A. E. Puišytės religinę pasaulėjautą; 3. Aptarti liaudies pamaldumo elementų raišką. Tyrimo metodai: aprašomasis, analitinis ir sintezės. Poetės kūryba turi sąlyčio taškų su B. Baltrušaitytės, J. Strielkūno, Novalio, P. Celano poezija. A. E. Puišytės lyrika papildo 20 a. lietuvių religinės poezijos kontekstą. Religinis pažinimas poetės suvokiamas dvejopai: oficialusis, išdėstytas Šventraštyje, ir liaudinis, glaudžiai susijęs su senaisiais papročiais. A. E. Puišytės kūrybai būdinga tyliosios maldos praktika. Poetė dažnai renkasi nuošalę, kurioje atsiskleidžia gilūs religiniai išgyvenimai. A. E. Puišytės kūryboje idealistinė krikščioniška pasaulėžiūra tiesiogiai susijusi su panteistiniu pasaulio matymu ir tautine kultūra. Namų erdvė – saugiausia kasdienio pamaldumo pasireiškimo vieta. Eilėraščiai, dedikuoti vyrui ir sūnui, sustiprina dvasinio intymumo jausmą.Pagrindinės erdvės, kuriose pasireiškia liaudiškojo pamaldumo elementai: a) sakralinės paskirties, b) namų ir c) gamtos. Žmogaus gyvenimas suvokiamas kaip šventa apeiga, kurios ištakų reikėtų ieškoti pagonybėje, o tęstinumo – krikščioniškoje Dievo sampratoje. Liaudies pamaldumo turinį A. E. Puišytės kūryboje sudaro įvairių pamaldumo praktikų (gavėnios, advento, Didžiosios savaitės) elementai, glaudžiai susieti su liturginiu laiku, krašto tradicija ir meniškai įkomponuoti į poetinį tekstą. A. E. Puišytės pasaulėžiūroje svarbią vietą užima tautinės kultūros elementai. Straipsnis gali būti reikšmingas tuo, kad iki šiol lietuvių literatūrologijoje nesama studijų, skirtų liaudies pamaldumo elementams rašytojų kūryboje atskleisti. Dažniausiai liaudies pamaldumo elementai nagrinėjami, įtraukiant juos į bendresnius religinės pasaulėžiūros ir tematikos tyrinėjimus. Tuo tarpu šiuo straipsniu siekiama pasigilinti į konkrečias liaudies pamaldumo praktikų pasireiškimo formas. A. E. Puišytės kūryba nuosekliai papildo ir tęsia J. Baltrušaičio, O. Galdikaitės, A. Miškinio, L. Andriekaus, R. Keturakio, J. Juškaičio religinės meditacijos tradiciją, praturtindama ją tobulai suvaldyto klasikinio eiliavimo ženklais. Pagrindinės sąvokos: liaudies pamaldumas, lietuvių religinė poezija, tautiškumas, papročiai, religiniai siužetai. [Iš leidinio]

ENImportant factors that have shaped A. E. Puišytė are her Christian culture, her agrarian worldview, her interest in philosophy, and the cultural context of Western Europe. The aim of the paper is to reveal which elements of religious worldview are characteristic of A. E. Puišytė's work. It uses material published in Lithuania on folk devotional practices and draws on theoretical studies. The article aims to look into the specific forms of manifestation of folk devotional practices. The object of the research is the elements of folk piety in the works of A. E. Puišytė. The aim of the research is to review the elements and practices of folk piety in A. E. Puišytė's poetry collections published after 1990. In order to achieve the aim the following objectives have been raised: 1) on the basis of theoretical literature and literary criticism to identify which elements of folk piety are characteristic of A. E. Puišytė's work; 2) to characterise A. E. Puišytė's religious worldview; 3) to discuss the expression of elements of folk piety. The research methods: descriptive, analytical and synthesis. The poet's work has points of contact with the poetry of B. Baltrušaitytė, J. Strielkūnas, Novalis and P. Celan. A. E. Puišytė's lyrics complement the context of 20th century Lithuanian religious poetry. The poet perceives religious knowledge in two ways: the official one, as set out in the Scriptures, and the folk one, which is closely connected with the old customs. A. E. Puišytė's work is characterised by the practice of silent prayer. The poet often chooses a secluded place where deep religious experiences are revealed. The idealistic Christian worldview in Puišytė's work is directly related to the pantheistic worldview and national culture. The space of the home is the safest place for the manifestation of daily devotion. The poems dedicated to husband and son reinforce the sense of spiritual intimacy.The main spaces in which elements of folk piety are manifested are: (a) sacred, (b) domestic and (c) natural. Human life is conceived as a sacred rite, with its origins in paganism and its continuity in the Christian concept of God. The content of folk devotion in A. E. Puišytė's work consists of elements of various devotional practices (Lent, Advent, Holy Week), closely linked to the liturgical time and the tradition of the region, and artistically incorporated into the poetic text. Elements of national culture play an important role in A. E. Puišytė's worldview. The article may be significant, because so far there are no research papers in Lithuanian literary studies devoted to revealing the elements of folk piety in the works of writers. Most often, the elements of folk piety are analysed in the context of more general studies of religious worldviews and themes. This article, on the other hand, seeks to delve into the specific manifestations of folk devotional practices. A. E. Puišytė's work consistently complements and continues the religious meditation tradition of J. Baltrušaitis, O. Galdikaitė, A. Miškinis, L. Andriekus, R. Keturakis, J. Juškaitis, enriching it with the signs of perfectly controlled classical versification. Keywords: folk piety, Lithuanian religious poetry, nationality, customs, religious plots. [From the publication]

• Dausos. Pomirtinio gyvenimo samprata senovės lietuvių pasaulėžiūroje / Gintaras Beresnevičius. Vilnius : Gimtinė : 1990. 214 p.
• Įvadas į religijos etnologiją, liaudies religiją ir liaudiškąjį pamaldumą: paradigmų ir tyrimo turinio klausimai / Jonas Mardosa. Lietuvos etnologija. 2012, 12 (21), p. 9-29.
• Jėzui Kristui skirtų katalikų liaudies pamaldumo praktikų raiška Lietuvoje / Alfonsas Motuzas. Soter. 2013, 48 (76), p. 65-79.
• Krikščionybė ir šiuolaikinė lietuvių literatūra / Dalia Čiočytė (sudarytoja), Asta Gustaitienė, Dalia Jakaitė, Marijus Šidlauskas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. 689 p.
• Liaudies religingumas ir šventųjų kultas Lietuvos kaimo kultūroje XXI a. pr / Aušra Kairaitytė. Soter. 2015, 54 (82), p. 37-54.
• Liaudiškasis pamaldumas ir istorinė atmintis Šiaulių kryžių istorijoje / Dalia Jakaitė. Būdas. 2019, Nr. 2 (185), p. 72-80.
• Reikšminga teologinių aspektų visuma : recenzija / Gediminas Mikelaitis. Colloquia. 2015, 34, p. 186-189.
• Religious ethnology and trends in studies of folk religion in Lithuania / Jonas Mardosa. Ethnology of religion : chapters from the European history of a discipline / edited by Gábor Barna. Budapest: Akadémiai Kiadó, 2004. P. 159-174.
• Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos verbos : liaudiškojo pamaldumo raiška XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje / Jonas Mardosa. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. 362 p., [16] iliustr. lap.
• Švč. Dievo Motinos krikščionių šventųjų paveikslai tradiciniame lietuvių foklore : disertacija / Aušra Kairaitytė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2010. 181 p.