Medicinos terminų antonimija "Vidaus ligų klinikos vadovėlyje" (1928-1930 m.)

LTStraipsnyje nagrinėjami tarpukario Lietuvos gydytojo terapeuto Kazimiero Buinevičiaus (1872–1953) svarbiausio penkių dalių veikalo "Vidaus ligų klinikos vadovėlis" (1928–1930) antoniminiai medicinos terminai. Aiškinamasi, kokiais būdais reiškiasi antonimija, aptariama antoniminių terminų struktūra ir juos siejančių priešybių tipai. Antonimija yra neretas semantinis reiškinys Vadovėlio medicinos terminijoje – antoniminių medicinos terminų poros dažniausiai funkcionuoja tame pačiame sakinyje, o kartais ir artimajame kontekste (paprastai tame pačiame ar netolimame puslapyje). Medicinos terminų antonimija dažniausiai kuriama leksiniu, rečiau – darybiniu būdu (produktyviausia darybos priemonė – priešdėlis ne-). Antoniminių medicinos terminų poros susijusios trijų tipų priešybėmis – kontradikcine (dažniausiai), kontrarine ir vektorine. Nustatyta, kad Vadovėlio sudėtinių medicinos terminų antonimija kyla iš rūšinių (dažniausiai) dėmenų (daugiausia reiškiamų paprastaisiais, santykiniais ir įvardžiuotiniais būdvardžiais, rečiau – dalyviais) ir gimininių dėmenų (dažniausiai reiškiamų priesagos -imas daiktavardžiais), susijusių antoniminiais ryšiais. Ne viena iš šių raiškos priemonių dalyvauja sudarant daugiau nei vieną sudėtinį medicinos terminą.Kadangi, kaip parodė atliktas tyrimas, sudėtinių medicinos terminų rūšiniais dėmenimis didžia dalimi eina bendrosios leksikos žodžiai, teigtina, kad Vadovėlio terminijos antonimija yra parėjusi iš bendrosios leksikos antonimijos, o ne iš medicinos sąvokų klasifikacijos. Būdingais Vadovėlio medicinos terminų antonimijos požymiais galima laikyti tai, kad antoniminiai sudėtinių terminų dėmenys ne visada derinami savo raiška, pasitaiko ir dalinės antonimijos atvejų, o antonimijos ir paprasto neigimo kolizija lemia kvaziantonimų ar darbinių (teksto diskurse atsiradusių) antonimų galimybę. Esminiai žodžiai: terminas, medicinos terminas, antoniminis terminas, antonimija, kontradikcinė priešybė, kontrarinė priešybė, vektorinė priešybė. [Iš leidinio]

ENThe article deals with the antonymic medical terms in Vidaus ligų klinikos vadovėlis (Textbook of Clinical Symptoms of Internal Diseases) (1928–1930), the landmark five-volume work by Kazimieras Buinevičius (1872–1953), a Lithuanian physician of the inter-war era. This textbook was used by several generations of medics and has undoubtedly affected the formation and evolution of Lithuanian medical terminology. The article explains the ways of expression of the antonymy of medical terms, analyses the structure of antonymous terms, and discusses the types of the opposites that link them. It was established that pairs of antonymous medical terms usually function within the same sentence, i.e., in the regular and sometimes in the irregular context (which is limited to the same or an adjacent page). Analysis of these pairs revealed that antonymy as a semantic category is typical of inter-war medical terminology, which the examined textbook represents. This supports the idea, advanced in the second half of the twentieth century, that the phenomenon discussed is just as typical of terminology (in this case, medical terms) as it is of the words in standard language. In medical terminology of the textbook, antonymy mostly manifests itself in lexically and less commonly derivatively. These methods presuppose two structural groups: non-conjugate (kairysis prieširdis–dešinysis prieširdis ‘left ventricle–right ventricle’) and conjugate (trumparegystė–tolregystė ‘short-sightedness – long-sightedness’) antonyms. Non-conjugate antonyms are defined by three types of opposites – contradictory, contrary, and vector, while conjugate antonyms are linked by contradictory opposites.The latter antonyms derive their opposite meaning from the prefix ne- ‘non-’, which is the most productive means of term formation, although isolated instances of other forms of expression also exist (such as opposite prefixes į- ‘into’ and iš- ‘out’ and foreign elements endo- and egzo-, hiper- and hipo-). The most characteristic is the antonymy of compound medical terms arising from the antonymy of words mostly of Lithuanian origin related by the above-mentioned types of the opposites, mainly expressed by adjectives (simple, relative, and pronominal) and less commonly by participles. The antonymy of the terminology discussed, predominantly based on antonymic main components of Lithuanian origin, which are mainly expressed by nouns with the suffix -imas, is less frequent. Quite a few of these means of expression are involved in forming more than just one compound medical term. It was established the antonymy of compound medical terms is most frequently the product of the antonymy of the subordinate components that function as words of the standard lexis (e.g., didelis–mažas ‘large-small’, drėgnas–sausas ‘wet-dry’, lengvas–sunkus ‘light-heavy’, geras–blogas ‘good-bad’). Hence the antonymy of the terminology in the textbook can be said to have been largely derived from the antonymy of the standard lexis, for the pairs of antonyms whose opposites evolved from and is clear only in the terminology of the field discussed are few (e.g., sistolinis ūžesys–diastolinis ūžesys ‘systolic murmur–diastolic murmur’).A typical characteristic of the antonymy of the medical terms in the textbook is that the antonymic elements of compound terms are not always consistent in their expression: there are some instances of partial antonymy. Sometimes it is not easy to tell whether the opposites of a pair of medical terms is an antonymy or a simple negation determined by the text itself. As a result, this collision presupposes a possibility of quasi-antonyms and working antonyms (which emerge in the discourse of the text). Keywords: term, medical term, antonymic term, antonymy, contradictory opposite, contrary opposite, vector opposite. [From the publication]

• Antonimija ir antonimai / Irena Ermanytė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 199 p.
• Antoniminiai kompiuterių virusų rūšių pavadinimai / Markas Paura. Vertimo studijos. 2010, t. 3 p. 109-122.
• J. Balčikonio kalbotyros terminų antonimai / Ramunė Andriuškaitė. Terminologija. 2001, 8, p. 65-75.
• Leksikologija : studijų knyga / Evalda Jakaitienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009, 2010. 351 p.
• Lietuvių kalbos enciklopedija / Vytautas Ambrazas, Aleksas Girdenis, Kazys Morkūnas, Algirdas Sabaliauskas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Aleksandras Vanagas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 633 p.
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Literatūros mokslo terminų antonimija 1922–1942 m / Asta Mitkevičienė. Terminologija. 2006, 13, p. 134-148.
• Mokomasis terminologijos žodynėlis / Regina Kvašytė. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2005. 150 p.
• Rinktiniai raštai / Kazimieras Gaivenis / sudarė Jolanta Gaivenytė-Butler ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2014. 770 p.