LTŠio straipsnio tikslas yra pagrįsti, kad Lietuvos istorijai skirtuose veikaluose Simonas Daukantas naudojo lietuvių tautosakos duomenis, pirmiausia patarles, kaip istorinį šaltinį, ir išnagrinėti jo motyvus. Remdamasis lietuvių patarlėmis, S. Daukantas siekė atskleisti socialinių-moralinių ir teisinių nuostatų vaidmenį istorijos procese, o labiausiai jį domino išaiškinti lietuvių paprotinės teisės normas ir prigimtinės teisės nuostatas. Patarlės jam buvo svarbios įrodinėjant senovės lietuvių visuomeninę santvarką buvus grįstą prigimtine teise, be to, argumentuojant, kad šioje visuomenėje vyravo prigimtinę veiklos laisvę puoselėjančios nuostatos. Raktažodžiai: Simonas Daukantas, paprotinė teisė, prigimtinė teisė, tautosaka kaip istorijos šaltinis, patarlės. [Iš leidinio]
ENThe purpose of this article is to argue that Simonas Daukantas used the material of Lithuanian folklore, mainly proverbs, as a historical source in his works on the history of Lithuania, and analyze his reasons for doing that. Daukantas used the Lithuanian proverbs as a source for studying socio-moral and legal attitudes, and elucidating their role in the process of history. He was most interested in identification and clarification of Lithuanian customary law norms and natural principles, relying on proverbs. Folklore data was instrumental for Daukantas in proving that the social order in ancient Lithuanian history was based on natural law, and there were natural regulations that fostered the natural human freedom and industriousness. Keywords: Simonas Daukantas, customary law, natural law, folklore as a historical source, proverbs. [From the publication]