Senieji žmonės XIV-XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniuose. Kas jie?

LTĮvairiuose XIV–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teisiniuose šaltiniuose minimi senieji žmonės. Tyrime keliama hipotezė, jog šie asmenys buvo paprotinės teisės ir senosios tradicijos žinovai bei saugotojai. Jie minimi LDK ir kaimyninių šalių sutartyse, kuriomis būdavo nustatomos valstybių sienos. Anuomet „teisingomis“ sienomis laikytos tokios, kurios buvo nusistovėjusios nuo seno – pagal paprotį. Šie asmenys stengdavosi jas atsiminti ir parodyti. Senieji žmonės dalyvaudavo LDK teismuose, kuriuose nagrinėti nuosavybės, žemių ribų, prievolių, bajorystės įrodymo klausimai. Pirminė jų užduotis buvo atsiminti senuosius – „tikruosius“ – faktus. Teismuose jie tiesiogiai dalyvaudavo nedažnai, bet, reikalui esant, pats teismo pareigūnas nuvykdavo pas juos ir apklausdavo. Įdomu, kad teismų dokumentuose liudijusių senųjų žmonių vardai fiksuojami itin retai, jie dažniausiai likdavo anonimais. Taip pat itin retai nurodytas dalyvavusių senolių amžius ir jų skaičius. Galima prielaida, kad teismuose senieji žmonės būdavo ne tik liudytojai, daug atsimenantys apie praeitį, bet kartu atstovaudavo paprotinei teisei. To meto LDK teismams būdingas formalizmas, gyvavo įvairūs paprotiniai ritualai, kuriais būdavo pabrėžiamas teismo proceso išskirtinumas ir reikšmė. Todėl tikėtina, kad senieji žmonės stebėdavo, ką teismuose kalba ir kaip elgiasi kiti bendruomenės nariai, kad viskas būtų atliekama pagal nusistovėjusias senąsias tradicijas. Tai rodo, kad LDK, šalia rašytinės teisės normų, paraleliai remtasi ir paprotinės teisės principais. Raktažodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, senieji žmonės, rašytinė teisė, paprotinė teisė, valstybių sutartys. [Iš leidinio]

ENVarious sources of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) from the 14th–16th centuries quite frequently mention the old people. The author proposes a hypothesis that these individuals could have been connoisseurs and custodians of the customary law and the old tradition. They testified in the treaties between the GDL and the neighbouring countries, in which the borders of the states were determined, because, at that time, the “correct” borders were considered those that had been established for a long time, i. e. by the customs. These people tried to remember and indicate these borders. The old people used to participate in the GDL courts, in which issues of ownership, land boundaries, obligations, and evidence of the noble origins of the families were examined. Their primary task was to remember the “real” facts, i. e. the old ones. They did not attend the courts often, but, if necessary, the court officials would go and question them. Interestingly, the personal names of the old people who testified at courts were written down extremely rarely and for some reason these people usually remained anonymous. In addition, their age and the exact number of the old people who participated were rarely indicated.Some sources allow us assuming that in the courts, the old people were not only witnesses who remembered a lot and could speak about the past; they also represented the old customary law. At that time, the GDL courts were characterized by formalism, various customary rituals that distinguished between the examined events and emphasized their significance. Perhaps the old people observed what was said in the courts and how the other members of the community behaved, ensuring that things were done according to the established ancient norms. Thus, alongside the written law of the GDL, elements of the customary law also existed. Keywords: Grand Duchy of Lithuania, old people, written law, customary law, state treaties. [From the publication]

• Kalendoriniai ir darbo papročiai Lietuvoje XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje : jaunimo vakarėliai / Žilvytis Bernardas Šaknys. Vilnius : Diemedis, 2001. 154 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų sutartys ir delimitacijos procedūra XIV-XVI amžiuje / Tomas Čelkis. Lietuvos istorijos studijos 2010, t. 25, p. 25-47.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija: sienų samprata ir delimitaciniai procesai XIV-XVI amžiuje / Tomas Čelkis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 349 p.
• Lietuvos istorija. T. 3, XIII a. - 1385 m. Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų / Darius Baronas, Artūras Dubonis, Rimvydas Petrauskas. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 615 p.
• Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pabaiga - XVII a.) / Raimonda Ragauskienė. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2017. 735 p.
• Privačios žemėvaldos ribų nustatymas ir žymėjimas XV-XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje / Tomas Čelkis. Istorijos šaltinių tyrimai. 2011, t. 3, p. 31-58.
• Senojo Panevėžio gyventojai XVI-XVII a.: bioarcheologinė analizė / Šarūnas Jatautis, Ieva Mitokaitė. Lietuvos archeologija. 2013, t. 39, p. 97-120.
• XVI-XVII a. Senojo Panevėžio gyventojų antropologija / Šarūnas Jatautis. Iš Panevėžio praeities: šimtmečių spalvos / sudarytojai Jūratė Gaigelienė, Emilija Juškienė, Donatas Pilkauskas Panevėžys: Panevėžio kraštotyros muziejus, 2013. P. 104-115.
• Інститут "старини" й "новини" в правових та економічних джерелах Великого князівства Литовського (друга половина XV-XVI ст.) / А. В. Блануца, Д. П. Ващук. Український історичний журнал. 2006, 2, p. 11-23.
• Інститут "старини" у Великому князівстві Литовському (аналіз матеріалів Литовської метрики) / Д. П. Ващук. Український історичний журнал. 2011, 1, p. 195-209.
• "Старина" в жизни населения белорусских земель Великого Княжества Литовского как отражение исторической памяти (конца XV-середины XVI вв.) / Валентин Голубев. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2009, t. 9, p. 266-273.