Lietuvių stebuklinė pasaka "Sutartis nesiprausti" (ATU 361): europinis kontekstas ir lokalieji ypatumai

LTStraipsnyje analizuojama populiari lietuvių stebuklinė pasaka „Sutartis nesiprausti“ (ATU 361), kurios dėmesio centre yra neįprasta žmogaus sutartis su velniu. Žmogus turi sutartą skaičių metų nesilaikyti kūno higienos (nesiprausti, nesikirpti, nesiskusti) – įvykdęs šį reikalavimą jis materialiai apdovanojamas, gauna aukštos socialinės padėties nuotaką. Straipsnyje mėginama atsakyti į klausimą, kodėl velnias prašo tarnaujant nesilaikyti kūno švaros. Kadangi pasaka paplitusi plačiame europiniame areale, glaustai pristatomi kitose tautose žinomi jos variantai. Tyrimas iš dalies peržengia lietuviškos medžiagos ribas, todėl ieškant atsakymo į kai kurių vaizdinių kilmės klausimą pasitelkiami ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų papročiai, tikėjimai. Išanalizavus pasaką paaiškėja, kad naratyve vaizduojamą nešvaros laikotarpį galima interpretuoti kaip atskirties, priklausymo nežmogiškajam pasauliui etapą. Tokios atskirties metu suartėjama su anapusinio pasaulio jėgomis. Paskui įvyksta simbolinis atgimimas ir socialinio statuso pokytis. Tai susiję su vyro branda, pereinamuoju į kitą socialinį statusą laikotarpiu – vedybomis. Užkopdamas ant kito socialinio laiptelio, žmogus turi simboliškai apsivalyti. Be to, vyro-nevalos vaizdinys gali slėpti apibendrintą žinią apie keistuolius atsiskyrėlius, išsiskiriančius iš minios nepatrauklia išvaizda ir netipine elgsena.Gilinantis į šią pasaką išryškėja labai svarbus aspektas – galimas skelbtų pasakos variantų poveikis žodinei tradicijai. Visuotinai išpopuliarėjusį tekstą, galėjusį paveikti šios pasakos variantus kitose tautose, broliai Grimmai paskelbė dar XIX a. pirmoje pusėje (KHM nr. 101). Vokiškasis variantas, tikėtina, paveikė ir lietuviškas pasakas apie žmogaus sandorį su velniu. Grimmų pasaka „Lokio kailis“ lietuviškai pirmą kartą pasirodė 1926 m., vėliau buvo kelis kartus perleista. Analizė parodė, kad bent keturiuose lietuvių pasakos variantuose esama detalių iš Grimmų pasakos ar netgi gana tiksliai atpasakojamas vokiečių pasakos siužetas. Raktažodžiai: broliai Grimmai, lokio kailis, publikuotos pasakos, sutartis nesiprausti, velnias. [Iš leidinio]

ENThe subject of this article is a popular Lithuanian fairy tale “Bearskin” (ATU 361), evolving around an unusual contract between a man and the devil. The man is obliged to neglect his bodily hygiene during a certain number of years (i. e. not wash himself nor cut his hair, nor shave). After fulfilling this request, he receives a material award and a bride of high social standing. The article attempts establishing the reasons for the devil to make this request regarding neglect of the bodily hygiene during the time of the service. Since the fairy tale is widespread across Europe, the author briefly presents its international variants as well. The study embraces more than just the Lithuanian material, therefore the origins of the certain fairy tale images are established with regard to the other nations’ customs and beliefs, along the Lithuanian ones. The analysis of the tale allows concluding that the period of bodily impurity could be interpreted as a time of separation, of inclusion of the hero into unhuman world, during which he becomes closer to the otherworldly forces. Afterwards, a symbolic rebirth and change of the social status follow. This is related to the male maturity, and the man’s passage into another social stage, i. e. marriage. In order to reach a higher social step, the man has to undergo symbolical purification. Besides, the image of the dirty man might send a message regarding the strange and reclusive people who stand out among others due to their repulsive appearance and unusual behaviour.Analysis of this tale revealed yet another important side of its development, namely, the likely impact of the published variants onto the oral tradition. Already in the first half of the 19th century, the Grimm Brothers published the variant of the tale (KHM nr. 101) that received broad popularity and could have affected other international variants. This German variant, most likely, affected also the Lithuanian tales about the human contract with the devil. The Grimms’ tale “Bearskin” was first published in Lithuanian in 1926 and reprinted several times afterwards. According to the analysis, at least four Lithuanian variants of this tale display elements of the Grimms’ tale, or even present rather detailed renderings of the German tale’s plot. Keywords: the Grimm Brothers, bearskin, published fairy tales, human contract with the devil. [From the publication]

• Lietuvių liaudies pasakos „Antimi pavirtusi sesuo“ populiarumo fenomenas / Jūratė Šlekonytė. Tautosakos darbai 2019, 57, p. 76-99.
• Lietuvių velniavardžiai / Birutė Jasiūnaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. 311 p.
• „Ta pasaka paeina iš Azijos par vainas...“ Kareivis pasakotojas Lietuvos kaimo bendruomenėje XIX a. antrojoje–XX a. pirmojoje pusėje / Jūratė Šlekonytė. Tautosakos darbai 2020, 60, p. 15-40.
• Žalia spalva lietuvių kalboje / Aloyzas Gudavičius. Filologija. 2007, Nr. 12, p. 35-43.