LTStraipsnyje pristatoma 2005 m. vykusios konklavos, kurioje popiežiumi buvo išrinktas Benediktas XVI, viešojo religinio diskurso penkiuose didžiuosiuose Lietuvos dienraščiuose analizė. Analizuojant publikacijas laikytasi pozicijos, kad viešieji informacijos skleidėjai atspindi mus supančią tikrovę, joje vykstančius reiškinius ir jų vertinimą, visuomenės elgsenos modelius, o tam tikrų simbolių, sąvokų, retorikos pasirinkimas sąlyginai atskleidžia ir žinios skleidėjo poziciją. Dienraščiai analizuojami ir kaip visuomenės vertybių, pasaulėžiūros formavimosi veiksnys, elgsenos modeliavimo įrankis, tad į gvildenamą temą žvelgiama per socializacijos prizmę. Straipsnyje pristatomas tyrimas atskleidė, kad konklavos laikotarpiu publikacijose itin daug dėmesio skirta popiežių kaitos temai, vyravo informacinis, istorinis-kultūrinis ir socialinis-psichologinis aspektai, mažiausiai dėmesio buvo skirta religiniam ir analitiniam žvilgsniui, neugdytas religinis ir kultūrinis sąmoningumas, vertybinis-pasaulėžiūrinis angažuotumas ir kritinis-analitinis mąstymas, o religinės socializacijos vyksmas buvo fragmentiškas ir nereguliarus. Raktažodžiai: socializacija, medijos, religinė socializacija, religinis diskursas, konklava, popiežių kaita. [Iš leidinio]
ENThis article presents an analysis of the public religious discourse in five major Lithuanian daily newspapers during the 2005 conclave that elected Benedict XVI as Pope. The analysis of the publications was based on the assumption that public information distributors reflect the reality that surrounds us, the phenomena that take place in it and their evaluation, as well as the behavioral patterns of the society, while the use of certain symbols, concepts, and rhetoric in the publications conditionally reveals the position of the distributor of the news. Daily newspapers are analyzed as a factor in the formation of society’s values and worldview, as well as a tool for modelling behavior, and the topic is therefore approached through the prism of socialization. The research presented in this paper has shown that during the conclave period, publications focused on the topic of the renewal of the papacy, with a predominance of informational, historical-cultural and social-psychological aspects, while the least attention was paid to the analysis of religious content; religious and cultural awareness, value-worldly engagement and critical-analytical thinking were not developed, and the process of religious socialisation was fragmented, inconsistent and irregular. Keywords: socialisation, media, religious socialisation, religious discourse, conclave, transition of popes. [From the publication]