Papildomas chemijos mokymas bendrojo lavinimo mokykloje kaip pedagoginis reiškinys : disertacija

LTVaikų ir jaunimo ugdymu ne pamokų metu buvo domimasi jau tarpukario Lietuvoje. Atkurtos Lietuvos ir užsienio edukologai dažniausiai akcentuoja pedagoginius ir psichologinius papildomo ugdymo pranašumus (mokiniai noriau ir savarankiškiau atlieka papildomas užduotis, labiau vertina mokytojo pastangas išmokyti, uoliau rūpinasi saviugda, savikūra, saviraiška, protinių galių plėtra). Išskirtinio dėmesio nusipelno chemijai gabūs ir talentingi vaikai. Rūpinamasi, kad jie galėtų atsiskleisti ne tik pamokose, bet ir konkursuose, olimpiadose, konferencijose. Tačiau stokojama mokslinių tyrimų, kuriuose būtų sistemingai analizuojamas papildomas chemijos mokymas kaip pedagoginis reiškinys. Todėl šio disertacinio tyrimo objektas – IX - XII klasių mokinių papildomo chemijos mokymo vyksmas. Tyrimo tikslas – atskleisti aukštesniųjų klasių mokinių papildomo chemijos mokymo pedagoginę raišką. Darbe apibendrintas ir įvertintas papildomas chemijos mokymas Lietuvoje bei užsienyje, atskleistos vyraujančios papildomo gamtamokslinio ugdymo tendencijos. Moksliškai sukurta patikima mokymo lygmenų ir chemijos užduočių matrica, kurią taikant įvertintos IX - XII klasių olimpiadininkų žinios ir gebėjimai, atskleista jų priklausomybė nuo lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos. Išnagrinėti ir susisteminti 40 metų Lietuvos moksleivių chemijos olimpiadų duomenys, kurie yra svarbūs tolimesnei chemijos olimpiadų plėtrai. Lietuvoje pirmąkart į papildomą chemijos mokymą pažiūrėta kaip į pedagoginį reiškinį, svarbų moksleivių asmenybės ugdymui, ypač protiniam lavinimui.

ENInterest in children’s education at the time other than during the lessons was already taken in inter-war Lithuania. Lithuanian and foreign educologists most often accentuate pedagogical and psychological advantages of additional education (pupils more willingly and independently perform additional tasks, value the teacher’s attempts to teach them, take greater care of their self-education, the development of mental abilities). Gifted and talented children that have a bent for chemistry deserve special attention. Care is taken to create conditions for them to reveal themselves not only during the lessons but also in contests, Olympiads and conferences. The subject of the thesis is teaching chemistry additionally to the pupils of the 9th-12th forms. The aim of the investigation is to reveal the pedagogical expression of additionally teaching chemistry to them. The thesis sums up and evaluates additional teaching of chemistry in Lithuania and abroad. A reliable matrix of teaching levels and chemistry tasks is created with the help of which knowledge and abilities of the participants of the 9th-12th forms in Olympiads are evaluated, their dependence on sex, age and the place of residence is revealed. The data of the Olympiads of chemistry of schoolchildren of Lithuania of 40 years are analysed and systematised. It is for the first time in Lithuania that additional teaching of chemistry is regarded as a pedagogical phenomenon, which is of importance to the development of the pupils’ personality, especially to their mental development.

• Neformalusis švietimas Lietuvoje : faktai, interesai, vertinimai / Jonas Ruškus, Dainius Žvirdauskas, Vilija Stanišauskienė. Vilnius : Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2009. 90 p.
• Papildomo chemijos mokymo laimėjimų įvertinimas / Almeda Kurienė. Pedagogika. 2005, 80, p. 40-45.
• Suvokiami ir patiriami neformaliojo švietimo tikslai / Jonas Ruškus, Dainius Žvirdauskas, Vilija Stanišauskienė. Tiltai. 2009, Nr. 4 (49), p. 185-205.