Vairavimo stiliaus prognostinė analizė: demografinių ir kognityvinių veiksnių reikšmė

LTŠiuo tyrimu buvo siekiama palyginti keturis vairavimo stilius ir įvertinti, kokie demografiniai ir kognityviniai veiksniai yra reikšmingi prognozuojant skirtingus profesionalių ir neprofesionalių vairuotojų vairavimo stilius. Tyrime dalyvavo 446 neprofesionalūs (vidutinis amžius 32,6 m.) ir 200 profesionalių (vidutinis amžius – 47,7 m.) Lietuvos vairuotojai. Tyrimo klausimyną sudarė demografiniai klausimai ir savižina grįstas, keturis vairavimo stilius įvertinantis, daugiadimensis vairavimo stilių klausimynas. Tyrime taip pat naudotas interaktyvus pavojaus kelyje suvokimo įgūdžių testas ir savižina grįsti rizikos kelyje suvokimo įgūdžius bei vairavimo įgūdžius (percepciniusmotorinius ir saugos) vertinantys įrankiai. Tyrimo rezultatai parodė, kad profesionaliems vairuotojams būdingesnis agresyvus ir nerūpestingas vairavimo stilius, o neprofesionaliems vairuotojams būdingesnis nerimastingas vairavimo stilius. Nustatyta, kad didesnis vairavimo stažas, geresnis savo percepcinių-motorinių, bet prastesnis saugaus vairavimo įgūdžių vertinimas reikšmingai siejasi su nerūpestingu ir jaunesnių vairuotojų demonstruojamu agresyviu vairavimo stiliumi. Prastesnis savo percepcinių-motorinių vairavimo įgūdžių vertinimas reikšmingai siejasi tiek su profesionalių, tiek su neprofesionalių, daugiau vairavimo stažo turinčių vairuotojų nerimastingu vairavimo stiliumi. Galiausiai, šiuo tyrimu nustatyta, kad saugų vairavimo stilių reikšmingai prognozuoja subjektyviai geriau vertinami savo percepciniai-motoriniai ir saugaus vairavimo įgūdžiai. Pagrindiniai žodžiai: skirtingi vairavimo stiliai, pavojaus kelyje suvokimas, rizikos kelyje suvokimas, subjektyvus savo vairavimo įgūdžių vertinimas. [Iš leidinio]

ENThis study aimed to compare four driving styles among professional and non-professional Lithuanian drivers and to assess the significance of demographic and cognitive factors in predicting investigated driving styles. The study included data from 446 nonprofessional drivers (mean of age 32.6 years) and 200 professional drivers (mean of age 47.7 years) in Lithuania. The research questionnaire comprised demographic data and self-report instruments for driving styles road risk perception and driving skills (perceptual-motor and safety) assessment. An interactive, video-based hazard prediction test was used to evaluate road hazard perception skills. The study results showed that professional drivers possess a more aggressive and more careless driving style, while nonprofessional drivers exhibited a more anxious driving style. It was found that longer driving experience, better self-assessed perceptual-motor skills, but poorer self-reported safety driving skills, were significant predictors for a driving style associated with a careless as well as with aggression, demonstrated among younger drivers. A poorer self-assessment of perceptual-motor driving skills was significantly associated with an anxious driving style among both professional and nonprofessional drivers with more driving experience. Finally, this study revealed that a safe driving style is significantly predicted by greater self-assessed perceptual-motor and safety driving skills. Keywords: different driving styles, road hazard perception, road risk perception, self-reported driving skills. [From the publication]

• Lietuvių rizikingas vairavimas: ką gali paaiškinti psichologiniai veiksniai / Auksė Endriulaitienė, Laura Šeibokaitė, Rasa Markšaitytė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Aistė Pranckevičienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2013. 302 p.
• Profesionalių vairuotojų polinkio rizikuoti ir rizikingo vairavimo elgesio sąveikos tyrimai Lietuvos transporto organizacijose / Renata Arlauskienė, Jūratė Liebuvienė. Profesinės studijos: teorija ir praktika 2010, Nr. 6, p. 45-51.