Sovereignty and subjection in the "Spring sonata"

Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Sovereignty and subjection in the "Spring sonata"
Alternative Title:
Suverenumas ir pavaldumas “Pavasario sonatoje”
In the Book:
Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai / sudarytojai: Žilvinas Svigaris, Laura Ivanova. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022. P. 314-328. (Čiurlionio kūrybos tyrinėjimai = Čiurlionis creative studies ; 2)
Summary / Abstract:

LTM. K. Čiurlionis vadinamas simbolistu, piešiančiu ne gamtos vaizdus, o savo vaizduotės ir svajonių kūrinius. Tačiau keturiuose „Pavasario sonata“ paveiksluose jis tiesiog nutapė kalnus, medžius, vėjo malūnus, žuvis ir bokštus. Paveikslai yra vaizduojamieji, o ne abstraktūs. Čiurlionis dažnai detaliai ir tiksliai tapė sudėtingus pastatus ir medžius, tačiau čia tik žuvies forma, kuri turi tik vieną neryškų peleką ir net neturi akių. Šie paveikslai iš tikrųjų vaizduoja ne daiktus. Jie veikiau vaizduoja tai, ką senovės graikai ir filosofas Emmanuelis Levinas vadino elementais. Trečias paveikslas yra apie vandenį. Antrasis - apie dangų, pirmasis - apie atidengtą uolos pamušalą, uolieną ir žemę, susidariusią vandeniui veikiant uolas, o ketvirtasis paveikslas - apie kosminę erdvę. M. K. Čiurlionis tapė ne daiktus, o pirmapradžius elementus - vandenį, dangų, žemę, kosminę erdvę. Jis atskleidžia skirtingus požiūrius ir žavią, malonią patirtį. Jis vaizduoja dalykus, dubliuojančius, atspindinčius vienas kitą ir tai, kas yra už mūsų suvokimo ribų. Kai einame pasimėgauti kraštovaizdžiu, mus vilioja ne tik daiktų formos ir spalvos. Mes patiriame gilesnį susižavėjimą: panyrame į šviesą, į vandenį, į žemės ir uolos substanciją. Žavingas tai, kad tikri dalykai projektuoja savo šešėlius ir atspindžius vandenyje ir miražus ore, jie atsikartoja kituose dalykuose, panašiuose į juos pačius, bet šiek tiek pasikeisdami. Rūpestį kelia ir nerimas, kad kraštovaizdis, kuriame mes gyvename, yra ir mirties šalis. Raktažodžiai: M. K. Čiurlionis, Pavasario sonata, pirmapradžiai elementai, mirties šalis, estetinė fenomenologija. [Iš leidinio]

ENM. K. Čiurlionis has been called a Symbolist, painting not representations of nature but creations of his imagination and dreams. But in the four paintings of the Spring Sonata, he just painted cliffs, trees, windmills, fish, and spires. The paintings are representational, not abstract. Čiurlionis often painted complex buildings and trees with much detail and precision, but here only the fish has a carefully drawn shape, has only one vague fin, and lacks eyes. These paintings are not really about things. Instead, they are about what the ancient Greeks and philosopher Emmanuel Levinas called the elements. The third painting is about water. The second is about the sky, the first is about bedrock exposed on a cliff wall and earth made by the action of water on rock, and the fourth painting is about outer space. M. K. Čiurlionis, in his paintings, is engaged not in things but in elements - water, sky, earth, and outer space. He is revealing different viewpoints and fascinating, pleasurable experiences of real things, doubling, reflecting one another, and with what lies beyond what we perceive. When we go to experience the landscape, we are not only lured by the shapes and colors of things. We experience a more profound fascination: the immersion in light, in water, in the substance of earth and rock. The captivating fact is that real things project shadows and reflections of themselves in water and mirages in the air and duplicate in other things like themselves, varying somewhat. The troubling and vulnerable sense is that the landscape where we live is also the land of death. Keywords: M. K. Čiurlionis, Spring Sonata, elements, land of death, phenomenology of aesthetics. [From the publication]

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/106273
Updated:
2024-06-12 19:56:04
Metrics:
Views: 8
Export: