Attitudes of parliamentary candidates towards the politics of memory in post-communist Lithuania

LTStraipsnyje aptariamas ir analizuojamas kandidatų į Lietuvos Respublikos Seimo narius požiūrių į atminties politiką duomenų rinkinys. Analizuojamos ãpklausos, atliktos 2008, 2012 ir 2016 metais. Tikrinamos kelios hipotezės dėl laiko, demokratinės konsolidacijos ir geopolitinių iššūkių įtakos atminties politikai, nagrinėjami partijų šeimų skirtumai atminties politikos atžvilgiu. Šios studijos priklausomų kintamųjų sąrašas apima kandidatų į parlamentarus nuostatas ir jų pasiryžimą įgyvendinti liustraciją, uždrausti viešą sovietinės simbolikos demonstravimą ir įgyvendinti reikalavimą, kad Rusija atlygintų žalą, Lietuvai sukeltą per sovietų okupacijos metus. Tyrimas atskleidžia, kad atminties politika yra intensyvių politinių ginčų objektas, kurį formuoja dinamiška trijų logikų sąveika: pereinamojo laikotarpio (poreikio išreikšti atotrūkį nuo sovietinio režimo), posttranzitinio (kurį skatina nustojantys galioti ankstyvojo pereinamojo laikotarpio susitarimai ir naujai peržiūrimos geopolitinės vizijos) ir partinio (įkvėpto daugiapartinės rinkimų konkurencijos). Reikšminiai žodžiai: atminties politika, kandidatai į Seimą, sovietiniai simboliai, kompensacija iš Rusijos, kolaboravimas, Lietuva. [Iš leidinio]

ENThe paper dwells on the longitudinal data set of Lithuanian parliamentary candidates’ views and investigates the post-communist politics of memory. The analyzed surveys are conducted in 2008, 2012 and 2016. Several hypotheses regarding the impact of time, democratic consolidation and geopolitical challenges on the national level of the politics of memory are tested, and we examine differences among party families regarding the politics of memory. The list of dependent variables of this study includes the attitudes of the parliamentary candidates and their determination to implement lustration, ban the public display of Soviet symbols and implement the claim that Russia must compensate the damage inflicted on Lithuania during the Soviet occupation. The study reveals that the politics of memory remains a matter of contention shaped by the dynamic interaction of three kinds of logic: transitional (based on the need to mark a break from the previous regime), post-transitional (encouraged by expiring early transitional conventions and re-articulated geopolitical visions), and partisan (inspired by multi-party electoral competition). Key words: politics of memory, parliamentary candidates, Soviet symbols, compensation from Russia, collaboration, Lithuania. [From the publication]

• Mapping the political space in Lithuania: the discrepancy between party elites and party supporters / Ainė Ramonaitė. Journal of Baltic studies. 2020, vol. 51, no. 4, p. 477-496.
• Ne už tokią Lietuvą dėjome parašą: istorijos politika posovietinėse Lietuvos kultūrininkų trajektorijose / Vilius Ivanauskas. Darbai ir dienos. 2014, t. 62, p. 209-227.
• Securitization and Lithuania’s national security change / Ieva Karpavičiūtė. Lithuanian foreign policy review. 2017, vol. 36, p. 9-33.
• SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymas ir Rusijos Federacijos atsakomybės tarptautiniai teisiniai pagrindai / Dainius Žalimas. Politologija. 2006, Nr. 4 (44), p. 3-53.
• The Baltic revolution: Estonia, Latvia, Lithuania, and the path to independence / Anatol Lieven. New Haven ; Yale University Press, 1993. XXV, 454 p.
• The Elites' games in the field of memory : insights from Lithuania / Irmina Matonyte. History, memory and politics in Central and Eastern Europe / edited by Georges Mink and Laure Neumayer. Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2013. P. 105-120.