Atminties ir estetinio patyrimo ryšys, jo transformacijos dabartiniame mene

LTApmąstyti atminties sampratą ir jos transformacijas meninėje kūryboje skatina dabartinėje kultūroje itin suintensyvėjusios laiko, istoriškumo, tapatybės refleksijos. Atminties apmąstymai ypač išryškėja tada, kai sukylama prieš praeities vaizdinių unifikaciją, siekiama asmeninių liudijimų ir kartu naujų raiškos būdų įtvirtinimo. Savotiškai atsigamina romantiniai siekiai, egzaltacija. Tačiau šis reiškinys neapsieina be dirbtinio, su atminties tema susijusių problemų lauko skaidymo, fragmentacijos. Meninėje kūryboje subjektyviosios atminties projekcijos neretai pavirsta deklaratyviomis idėjomis, paviršiniais eksperimentais. Tokie meniniai projektai įsitvirtina kaip teorinių, socialinių, politinių svarstymų tęsiniai ar alternatyvos. Susidaro įspūdis tarsi atmintį būtų galima atsieti nuo kitų estetinio patyrimo struktūrą sudarančių elementų, kaip nors išmatuoti ar „išgryninti". Tad naujieji meninės reprezentacijos pavidalai kelia daug klausimų, - ar iš tiesų jie byloja apie atminties išsaugojimą, apie pasikliovimą šia subjektyvia galia, jos teikiama savirefleksija, ar veikiau ją simuliuoja? Straipsnio tikslas - aptarti giluminį atminties veikimą, lemiantį meninės formos kūrimą. Šis atminties galios ir meninės formos pojūčio neatsiejamumas (iki šiol itin svarbus tapybai) išryškėjo būtent romantinėje filosofijoje, kur atmintis vadinta „svarbiausiuoju sielos rūpesčiu“ ar „vidine savižina“, lemiančia kūrinio prasmių numatymą ir tam tikrą gebėjimą valdyti vaizdinių srautą.Straipsnyje siekiama aptarti šį mažiau akcentuojamą romantinės atminties sampratos aspektą, - įrodyti, kad tapyboje atmintis nebūtinai virsta kūrinio tema ar siužeto ašimi, bet yra formos pavidalą įkvepianti galia. Gilinamasi į lyrinės ekspresijos bei in memoriam naratyvo atvejus abstrakčiojoįe tapyboje. Romantinė atminties samprata priešinama įsivyravusiam atminties kaip pasyvios, spontaniškos, negatyvios galios aiškinimui, bei įvairiausių simuliacijų, populiarių dabartiname mene, kūrimui. Raktažodžiai: menas, estetika, meno filosofija, romantinė atmintis, vaizduotė, laikiškumas, tapybinis vaizdinys. [Iš leidinio]

ENCurrent considerations and intensifications of time, history, identity in contemporary culture and art encourage various reflections on the notion of memory. Usually, it appears together with a revolt against unified images of the past, an aspiration to consolidate the personal testimonies or is evident in the search for new means of expression. It seems that romantic aspirations and exaltations resurrect in new artistic projects. Thus, the field of memory reflection does not avoid the artificial division and fragmentation where artistic projects are often established as continuations or alternatives to theoretical, social, political considerations. Sometimes it seems as if memory can be dissociated from other elements of subjective experience, somehow measured or “purified”. Thus, a number of questions arise: are these new forms of aesthetic representation indeed preserving memory, provided by subjective perception, or rather simulating it?.The aim of the article is to discuss the profound action of memory that determines the creation of an artistic form. This inseparability of the power of memory and the sense of artistic form (still important for painting) became apparent in Romantic philosophy, where memory is called “the most important concern of the soul” or “inner self-consciousness”, which determines the meaning of an art work and a certain ability to control the flow of images. The objective of this article is to discuss this less emphasized aspect of the concept of romantic memory and to prove that in painting, memory does not necessarily turn into the theme of the work or the axis of the plot, but is the inspiring power of form. Some cases of lyrical expression and so called in memoriam narrative in abstract painting are considered in the article. The romantic concept of memory contrasts with the prevailing interpretation of memory as a passive, spontaneous, negative power, and with the creation of various simulations popular in contemporary art. Keywords: art, aesthetics, philosophy of art, romantic memory, imagination, temporality, painterly image. [From the publication p. 528-529]