LTRusijos pradėtas karas Ukrainoje, sukrėtęs didžiuliais destrukcijos mastais, suaktualina bendruomenių atminties vietų klausimus. Šio tyrimo laukas - Varšuva, vienas iš labiausiai nukentėjusių miestų Antrojo pasaulinio karo metais. Šiame mieste XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje gyveno ir mokėsi ne vienas lietuvių kultūros veikėjas. Konkretaus menininko atminties vietų tyrimas atskleidžia, kaip karo įvykiai perkeitė Varšuvos urbanistinį peizažą, nors lenkai įdėjo daug pastangų, siekdami atkurti miesto centrą. Kalbėjimas apie tai, kas nebeegzistuoja fiziniu pavidalu, istorinių pastatų vaizdų iškėlimas iš archyvų, jų susiejimas su kultūrai reikšmingų asmenų turiniu atveria galimybę konkretinti memuarinį prasmių tinklą. Raktažodžiai: kultūros memorializacija, atminimo vietos, Varšuva. [Iš leidinio]
ENThe topographic field of this research is Warsaw, one of the most destroyed cities during the Second World War. The research focuses on the memorial places of the Lithuanian artists at the turn of the 19th and 20th centuries and particularly of the composer and painter Mikalojus Konstantinas Čiurlionis who studied and lived in Warsaw for more than ten years (from 1894 till 1906) with short breaks. On the one hand, the research has an applied character since it systematizes and deepens documentary studies required for the development of the already existing Čiurlionis’s Cultural Route into an international format. On the other hand, it reveals the scale of the destruction of Warsaw center and the specifics of efforts to restore historical memory of cultural communities who lived in this city 130-110 years ago. Constructing a historical narrative about missing locations the War itself becomes a place of memory in the sense formulated by Pierre Nora. Keywords: places of memory, strategies of cultural memorialization, Warsaw, Čiurlionis’s Cultural Route. [From the publication p. 524-525]