Michelio Foucault tekstų refleksijos: apie meną ir kitas ribines patirtis

LTStraipsnyje aptariamos Michelio Foucault tekstuose tirtos ribinės patirtys (estetinės, seksualinės ir kt.) baigtinybės ontologijos kontekste, taip pat jų sąsajos su nupsichologinta, į ribą įkelto žmogaus samprata, savitai reartikuliuojančia tiek froidistinius, tiek haidegeriškus motyvus. Tokiame kontekste išryškintas modernios meninės kūrybos paradoksalumas, derinantis ribą slepiančią šiapusybės kalbą su poreikiu tą ribą įakivaizdinti. Remtasi prielaida, kad nūdienos antropologines struktūras, jų meninės raiškos galimybes nusako ne išskirtiniai psichologiniai turiniai ar jų vykdomos funkcijos, bet žmogaus santykis su konstituojančia riba, Foucault aiškinta savitai reartikuliuojant froidistinę pasąmonės sampratą. Siūlytos transgresyvios ribinių patirčių interpretacijos, sietinos su galia apžvelgiamą objektą įrašyti į jo kraštinę ribą ir taip įkelti akistaton su tuo, kuo tas objektas nėra. Transgresijos terminu apibendrintos ribinės patirtys modernų baigtinybės pasaulį suvedė akistaton su nebūties begalybe, ankstesnio žmogaus tapatinta su Dievu. Dievo mirties metafora nusakomi pokyčiai iš sakralios begalybės pašalino Dievo figūrą, atmetimo judesiu pakeitė tos begalybės prigimtį, bet ontologinės ribos pavidalais išsaugojo jai priskirtas konstituojančias funkcijas. Raktažodžiai: Foucault, Dievo mirtis, baigtinybės ontologija, ribinės patirtys, estetika, seksualumas, transgresija, į ribą įrašytas žmogus, beprotybė. [Iš leidinio]

ENThe article discusses limit-experiences (aesthetic, sexual, etc.) in the texts of Michel Foucault within the context of the ontology of finitude. The relationship between limit-experiences and the concept of the man inscribed in the limit and stripped of psychology, which specifically rearticulates both Freudian and the Heideggerian motives, are also explored. The article aims to reveal the paradox of modern artistic creation in such a context, where the language of aesthetics concealing the limit is combined with the need to visualise the limit. The discussion is based on the assumption that the anthropological structures today and the possibilities of their artistic expression are not defined by a variety of exclusive psychological content or functions performed by such structures, but rather by the relationship between the man and the constituting limit. Foucault s explanation in its own way rearticulated Freudian concept of the subconscious. Keywords: Foucault, the death of God, the ontology of finitude, aesthetics, limitexperiences, sexuality, transgression, the man inscribed in the limit, madness. [From the publication p. 531]