Avromo Suckeverio poezijos estetizmas: Jung Vilne diskursas

LTŠiame straipsnyje apžvelgiamas ankstyvasis iškilaus žydų poeto Avromo Suckeverio (1913 Smurgainys - 2010 Tel Avivas) kūrybos periodas, susijęs su jaunųjų žydų rašytojų ir dailininkų sambūriu Jung Vilne (Jaunasis Vilnius; 1929-1939). Po Antrojo pasaulinio karo jis tapo pasaulinio garso žydų rašytoju, kūrusiu jidiš kalba. Su Suckeverio vardu sietinas jidiš poezijos posūkis Lietuvoje introspektyviosios literatūros link ir ypatingu dėmesiu eilėraščio estetikai. Suckeveriui eilėraščio technika - ne pagalbinė meninės raiškos priemonė, bet esminė kūrinio semantikos dalis, o eilėraščio estetika - pagrindinis šio poeto rūpestis. Ne ką mažiau Suckeveriui svarbus ir žydų bei Europos literatūrų, ypač lenkų, sąsajos. Šia prasme jis taip pat išsiskiria iš kitų minėto sambūrio rašytojų. Eilėraščius Avromas Suckeveris pradėjo rašyti 1927 m. hebrajiškai. Pagrindinė jo lektūra taip pat buvo hebrajų ir lenkų kalbomis. Oficialiai 1934 m. priimtas j Jung Vilne Suckeveris antrajame sambūrio almanache išspausdino du eilėraščius jidiš kalba: „Krijes“ (Ižas) ir „Baim švelfun tog“ (Prie dienos slenksčio). Juose lyrinis subjektas atgaivą nuo užplūdusių katastrofizmo nuotaikų randa gamtoje. Pirmasis Suckeverio eilėraščių rinkinys buvo paskelbtas 1937 m. Varšuvoje, Žydų PEN klubo bibliotekos serijoje. Vilniuje rinkinį recenzavo Šmerelis Kačerginskis. Jis pabrėžė eilių intelektualumą, melodingumą, tematikos, formos naujumą, tačiau priekaištavo dėl pernelyg stipraus estetizmo, atotrūkio nuo gyvenamojo meto realijų.Iš tikrųjų Suckeveris nebuvo nutolęs nuo gyvenamųjų realijų, tačiau jo lyrikoje savitai atskleidžiamas makro ir mikropasaulių santykis. Poetas buvo įsitikinęs, kad subjekto išgyvenimų pasaulyje slypi išorinio pasaulio atspindys. Rašyti eiles - tai kurti pasaulį, pasitelkus fantaziją ir savo sielą. Antrasis Suckeverio eilėraščių rinkinys Valdiks (Miškinė) išėjo Vilniuje su sambūrio ]ung Vilne rubrika 1940 metais. Tai buvo paskutinis sambūrio Jung Vilne leidinys prieš Antrąjį pasaulinį karą. Jame išspausdinti Suckeverio eilėraščiai, parašyti 1937-1939 m. Rinkinio pavadinimas apibrėžia visą jo koncepciją, išryškėjusią jau rinkinyje Lider. Lyrinis subjektas šios knygos eilėraščiuose nutrina visas mikro ir makrokosmo ribas. Žemė ir dangus sudaro visumą, yra nedalomas vienis. Į antrąjį eilėraščių rinkinį poetas sudėjo visus savo intros- pektyviuosius jutimus, atskleidė gebėjimą kalbėtis su gamta, ne tik matyti ją, bet ir įžvelgti joje transcendencijos ženklų. Raktažodžiai iliteratūra jidiš kalba, avangardas, sambūris Jung Vilne, Avromas Suckeveris. [Iš leidinio]

ENThe present article based on the early period of Abraham Sutzkever creation. Abraham Sutzkever (1913 Smorgon, Belarus - 2010 Tel Aviv) is the second Yung Vilne poet, like Chaim Grade after the Second World War, became a Jewish poet of world fame who wrote in Yiddish. The turn towards introspective literature of poetry in Yiddish in Lithuania is connected with the name of Sutzkever. For him the method of writing poetry was a part of the semantics of the work. Sutzkever was also concerned with the links between Jewish and European literature, especially Polish literature. In this respect, he differed from the other writers of the group. Already at the beginning of his creative career Sutzkever s interest in European poetry greatly influenced his work. His first two collections of verses, which he published before the Holokaust and the end of the activities of Yung Vilne was a proof of this: Lider (Songs) came out in Warsaw in 1937 and Valdiks (From the Forest) in Vilnius in 1940. His second collection Valdiks was the last publication by Yung Vilne before the Second World War. It carried poems by Sutzkever written between 1937 and 1939. The collection’s title reflects its concept, which became evident in the collection Lider. The lyric subject erases all boundaries between micro and macro cosmos. This collection is the apotheosis of Earth, whose heart beats in unison with mans heart. Keywords: Yiddish literature, avant-garde, Jung Vilne group, Abraham Sutzkever. [From the publication p. 531]