Kai psichologija nutyla

LT1970 m. dienos šviesą išvydo V. Sezemano „Estetika“. Ji esmingai atnaujino mūsų šalies teorinę mintį ir davė impulsą posūkiui nuo sociologinės ir psichologinės estetikos į aksiologinę. Tam posūkiui daugiausia pasitarnavo fenomenologija. Aptariami pagrindiniai Sezemano (1884-1963) estetikos principai ir to aptarimo kontekste jie išryškinami, papildomi ir koreguojami kitų autorių (N. Hartmanno, R. Ingardeno ir M. Heideggerio) tyrinėjimais, daugiausia dėmesio skyrusiais meno kūrinio būties klausimams. Raktažodžiai: daiktas, meno kūrinys, meno kūrinio sluoksniai, estetinis objektas, estetinė nuostata, estetinės vertybės, ženklų sistema. [Iš leidinio]

ENThe article set a task to draw the limits of art researches specific, which cannot over- steped by the richtest psychological vocabulary. This limits are banded with the historical origin of arts and the evolution their forms, their socio-cultural features and the possibility to translate the content from these forms into other forms. References to solution of these problems to provide fenmenological, sociological and semiotical oriented aesthetics. These experiences give impetus deeper to explain the valuable nature of the aesthetic phenomenon and the place of these phenomenon in the world of values. Keywords: thing, a work of art, art layers, aesthetic object, aesthetic attitude, aesthetic values, sign system. [From the publication p. 534]