LTMeno interpretacija dažniausiai priklauso nuo jo „kokybės“, spalvų, ar jų derinio, pateikiamo vaizdinio, kuris gali būti pasaulietiškas ar mitinis. Pačią interpretaciją tam tikra prasme galime laikyti kalba įprasminančia tai, ką menininkas norėjo „pasakyti“. Tačiau čia iškyla klausimas: ar adekvatų meno kūrinį gretinti su „subjektu“ jo intencijomis ar psichologiniais bruožais? Gal teisingiau būtų sakyti, kad menininką „pagauna“ estetiniai klodai, kurie atskleidžia jo nuotaikas ir išryškina jo „esplendores indefinidos“ kurių negalima suvesti vien į daiktų ar vaizdų ypatybes? Straipsnyje aptariamos įvairios šių estetinių idėjų raiškos formos skirtingose mąstymo tradicijose. Raktažodžiai: estetika, psichologinis požiūris, komparatyvistinė estetika, menas, lemiantis momentas, veiksmas, nuotaika, estetinis suvokimas. [Iš leidinio]
ENThe ways art is usually interpreted depends on the question of its „qualities“ whether they are colors, their combination, presenting some image which can be worldly or mythological. Such interpretation lends itself to be depicted in language as a way to make sense of what the artist wanted to „say“. The issue is this: is it adequate to understand an art work in terms of some artist as a „subject“ and her intentions and even psychological being, or are there other dimensions - the aesthetic - which „capture“ the artist in their moods, expressivities, their „indefinite splendor“ which cannot be reduced to the features of things or images. The essay explores these expressive cosmic“ dimensions across diverse traditions. Keywords: aesthetics, psychological approach, comparative aesthetics, art, culmination, action, mood, aesthetic perception. [From the publication p. 530]