Meno psichologijos ištakos, vieta meno ir kūrybingumo fenomenus tyrinėjančių mokslų aplinkoje

LTŠio straipsnio tikslas - remiantis dabartinėmis tyrinėjimo strategijomis ir pamatiniais XX a. Vakarų meno psichologijos problemas gvildenančiais šaltiniais, išanalizuoti pagrindinių meno psichologijos ir jos sudėtinės dalies meninės kūrybos procesų psichologijos problemų lauko tapsmą skirtingose nacionalinėse tradicijose ir įvairiose humanistikos (estetikos, meno filosofijos, eksperimentinės ir bendrosios psichologijos, fiziologijos, psichiatrijos, psichoanalizės, menotyros) srityse. Pasitelkiant lyginamosios analizės principus atskleidžiama, kaip vokiškai kalbančiose šalyse, taip pat Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir TSRS keitėsi požiūris į menininką, jo kūrybinį potencialą, kūrybą, meninės kūrybos procesą ir kitas pamatines meno psichologijos problemas. Straipsnio autorius pirmiausia remiasi daugybės metų kūrybine, pedagogine ir kultūros bei meno istorijos tyrinėjimų patirtimi, ilgametėmis gausių pirminių šaltinių studijomis. Į tekste aptariamas meno psichologijos, meninės kūrybos procesų psichologijos ir meno psichopatologijos problemas žvelgiama ne psichologo ar mediko, o pirmiausia estetikos ir meno filosofijos specialisto žvilgsniu. Autorių labiausiai domina su estetiniu ir menotyriniu problemų lauku susijusios meno psichologijos, menininko kūrybinio potencialo, meninės kūrybos proceso ir menininko sukurtų kūrinių suvokimo ypatumai. Raktažodžai: meno psichologija, menininkas, meninės kūrybos procesų psichologija, kūrybingumas, psichiatrija, psichopatologija, psichoanalizė, meno kūrinys, įsijautimas, suvokimas. [Iš leidinio]

ENThe goal of this article is to analyze, on the basis of today’s research strategies and of the fundamental sources that deal with the problems of the psychology of Western art during the 20th century, the emerging field of the fundamental problems of the psychology of art and of its component part, the psychology of the creative process, in different national traditions and in various fields of the humanities (aesthetics, the philosophy of art, experimental and general psychology, physiology, psychiatry, psychoanalysis, art history). By employing the principles of comparative analysis, this article reveals how German-speaking countries, France, Great Britain, the United States, and the Soviet Union changed their attitude toward the artist, his creative potential, creative work, the creative process, and other fundamental problems of the psychology of art. The author of this article relies primarily on many years of creative and pedagogical experience researching the history of culture and art and on longyears of studying a huge mass of primary sources. In this text, he discusses the problems of the psychology of art and the creative process and of the psychopathology of art not from the viewpoint of a psychologist or physician, but primarily from that of a specialist in aesthetics and the philosophy of art. He does not seek to analyze the psychograms and medical histories of specific artists or to describe their symptomologies. Such intentions are foreign to this author because they can explain medical aspects, but not the ones connected with the aesthetic and art-historical problems that interest him the most and that involve understanding the psychology of art, the artist’s creative potential, the creative process, and works created by the artist. Keywords: psychology of art, artist, psychology of the creative process, creativity, psychiatry, psychopathology, psychoanalysis, work of art, empathy, perception. [From the publication p. 522-523]