Gamta ir žmogus pietų aukštaičių pasaulėvaizdyje

LTPietų aukštaičių šnektų tekstuose atsispindi įvairūs gamtos ir žmogaus ryšių bei sąveikos aspektai: mitinis, pragmatinis, estetinis, moralinis ir kt. Tačiau sąvoka gamta čia nėra eksplikuojama. Gyvasis ir negyvasis pasaulis konceptualizuojamas per konkrečių reiškinių sąvokas ir jų raišką. Nors gamtoje nėra nieko nereikšmingo, tačiau kai kurie vaizdiniai pietų aukštaičio pasaulėvaizdyje įsitvirtino giliau. Jų pavadinimuose, palyginimuose ir kitose kalbinės raiškos priemonėse užkoduotos semantinės reikšmės vis dar sieja šiuolaikinį pasaulėvaizdį su mitiniu, archajiškuoju. Bet socialiniai ir kultūriniai pokyčiai, mokslas ir technologijos laipsniškai keičia ne tik pietų aukštaičio gyvenimo būdą, tikėjimą, tradicijas ar papročius, bet ir pasaulėžiūrą apskritai, santykį su gamta, vertybes, net kalbą. Reikšminiai žodžiai: etnolingvistika, gamta, žmogus, tarmės žodynas, tarminis tekstas. [Iš leidinio]

ENAccording to the German philosopher Jürgen Mittelstraß, the concept of nature is complex for at least three reasons: 1) nature is constantly evolving; 2) at least in terms of history, it had and still has different meanings in different cultures (and in different periods); 3) nowadays it has become part of the artificial world created by science and technology. The texts of the dialects of the Southern Aukštaitians, some of which can be considered stories of collective memory, while others are personal experience stories, reflect the most diverse aspects of the relationship and interaction between nature and man: mythical, pragmatic, psychological, aesthetic, value, moral, and others. However, the term nature is not explicated there, and the word is rarely used. The living and inanimate worlds are conceptualized through the concepts of specific phenomena and their expression. Although there is nothing insignificant in nature and everything is interconnected, however, some images (the moon, sun, thunder, rain, snake, grassland, etc.) are deeper entrenched in the worldview of the Southern Aukštaitians.Nature evokes a variety of feelings for the Southern Aukštaitians: fear, respect, pity, concern, and so on. The semantic meanings encoded in names, comparisons, and other means of linguistic expression still associate the modern worldview with the mythical and archaic world. However, social and cultural changes, science and technology are gradually changing not only the way of life, faith, traditions or customs of the Southern Aukštaitians, but also the worldview in general, the relationship with nature and values. For instance, attempts are made to explain rationally phenomena that earlier were considered mystical and supernatural; the belief in the effects of folk remedies on humans and the effects of the natural bodies on agriculture is not so strong; old beliefs and customs are told in a fragmented, not always in an accurate way. Even language is changing: part of the lexicon on natural themes is retreating to the periphery or disappearing altogether, the rows of synonyms are becoming shorter, and so on. Keywords: ethnolinguistics, nature, man, dialectal dictionary, dialectal text. [From the publication]

• Bendrinės lietuvių kalbos žodynas / Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2012-. 1 elektroninis išteklius (online).
• Dvasinė Perkūno esmė / Dainius Razauskas. Liaudies kultūra. 2018, Nr. 2, p. 18-36.
• Kučiūnių krašto šnektos tekstai / Asta Leskauskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 425 p.
• Leipalingio apylinkių tekstai / sudarė Asta Leskauskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2018. 230 p. +.
• Lietuviškų medinių kryžių paukščiai : reikšmės interpretacijos / Jolanta Zabulytė. Liaudies kultūra. 2006, Nr. 5, p. 22-36. 2006, Nr. 6, p. 23-35.
• Lietuvių etnologija / Pranė Dundulienė. Vilnius : Mokslas, 1991. 406 p.
• Lietuvių kalbos mikonimai: nominacija ir motyvacija / Jūratė Lubienė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2015. 231 p.
• Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija / sudarė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. 327 p., [16] žml. lap.
• Marcinkonių šnektos tekstai / sudarė Asta Leskauskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2009. 383 p.
• Objekto problema šiandienos tautosakos moksle ir naratyvų analizės perspektyvos / Lina Būgienė. Tautosakos darbai 2008, 35, p. 38-51.
• Paukštė, kylanti iš pelenų: pomirtinis persikūnijimas pasakose / Daiva Vaitkevičienė. Tautosakos darbai 2013, 46, p. 71-106.
• Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas / Asta Leskauskaitė, Vilija Ragaišienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2016-2019. 2 t. (XL, 684 p., XXI, 831 p.).
• Seirijų šnektos tekstai / sudarė Asta Leskauskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2016. 293 p. +.
• Senovės lietuvių dievas Perkūnas : kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose / Nijolė Laurinkienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996. 237 p.
• Słownik etymologiczny języka litewskiego / Wojciech Smoczyński. Wilno : Vilniaus universiteto leidykla, 2007. XXVII, 797 p.
• Švendubrės apylinkių tekstai / sudarė, įvadą ir komentarus parengė Asta Leskauskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2020. 183 p.
• Tarmės žodynas kaip etninės žinijos tekstų šaltinis / Vilija Ragaišienė. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. D. 2, Liaudiškasis, tautinis, daugiatautis ir daugiakultūrinis paveldas / sudarė Kristina Rutkovska, Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Vilnius ; Liublinas : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. P. 201-215.
• Tradicinių kalendorinių švenčių semantika / Libertas Klimka. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. 195 p.
• Vaivorykštė lietuvių žodinėje tradicijoje / Nijolė Laurinkienė. Tautosakos darbai 2004, 27, p. 184-202.
• Vidiškių šnektos žodynas / Žaneta Markevičienė, Aurimas Markevičius. Vilnius : Lietuvos edukologijos universitetas ; 2014. XLVIII, 927 p.
• Žinios apie dangaus šviesulius Griškabūdžio apylinkėse / Jonas Vaiškūnas. Liaudies kultūra. 2009, Nr. 5, p. 13-29.