LTKiekvienas tautosakos žanras turi savo intenciją ir raiškos būdus. Liaudies mįslių paskirtis – užkoduoti pasaulį, išryškinti pasirinkto jo elemento distinktyvinius bruožus, kurie ir padeda jį atpažinti, o pagrindiniu meninės raiškos instrumentu mįslėse tampa metafora ir paradoksas. Mįslės atliko ir iki šiol atlieka žaidimo ir pramogos funkcijas, bet jų esmė susijusi su pasaulio kategorizacija, vykstančia dalijant visatą į komponentus ir ieškant jų jungties taškų. Straipsnyje aprašytos motinos požymių ir jų kodavimo principų paieškos rodo, kad mįslėse daugiausia dėmesio skiriama motinos veiksmams, funkcijoms, išvaizdos, charakterio ypatybėms ir veikimo erdvei, o koduojant metaforizacijos pagrindu tampa įvairūs pasaulio komponentai – nuo buities daiktų, gamtos ir žemės objektų iki dangaus elementų. Reikšminiai žodžiai: mįslės, pasaulio kategorizacija, vertybės, metafora. [Iš leidinio]
ENEach genre of folklore has its own intention and means of expression. The purpose of folk riddles is to encode the world, to provide each element of the world with some distinctive features facilitating its identification, while metaphor and paradox become their main instruments of artistic expression. Riddles have mainly performed—and continue to perform—the functions of game and entertainment, but their deeper meaning is related to the categorisation of the world, dividing the universe into its separate components and finding points of connection between them. The search for the mother’s attributes and their coding principles in this paper has shown that the riddles focus on the mother’s actions, functions, appearance, character traits, and her operational space, and that the coding of the mother through metaphorisation is based on a wide range of the world components: from household objects, natural and earthly objects, to the celestial elements. Keywords: riddles, world categorisation, values, metaphor. [From the publication]